Vytenis Pauliukaitis: „Iš „Facebook“ pabėgau neatlaikęs gerbėjų minios“

Televizijos laidų vedėjas ir režisierius Vytenis Pauliukaitis sako dar puikiai pamenantis laikus, kai organizuojant svarbius renginius su įvairiais atlikėjais iš užsienio susisiekti galėdavo tik tradiciniu paštu, laidiniu telefonu ar netgi... telefaksu. Tačiau dinamiškas darbas televizijoje reikalavo keistis, tobulėti ir nuolat mokytis naujų dalykų. Būtent toks, pasak jo, yra vienas aktyvumo ir laimės receptų vyresnio amžiaus žmonėms.

„Tie laikai, kai galėjai atsakymo laukti savaitėmis ar susitarti dėl skambučio konkrečiu laiku rymodamas prie laidinio telefono dabar jau tik šypseną kelią. Gi dabar viskas kitaip, daug greičiau, o ir paprasčiau. Tik matau, kad dalis vyresnių žmonių to greičio, technologinio progreso prisibijo. Bet labai norisi drąsinti, įkvėpti. Juk jei vyresnio amžiaus žmonės drąsiai sėda už vairo, tai ir internetą bei išmaniąsias technologijas jie puikiai gali išmokti „vairuoti“, – įsitikinęs V. Pauliukaitis.

Nešė kudašių iš „Facebook“

Apie tai, kaip pats susidraugavo su technologijomis žinomas režisierius pasakoja nevyniodamas žodžių į vatą. Sako, kad internetu naudotis išmoko specialiuose mokymuose, supratęs, kad kito kelio tiesiog nėra.

„Kai prieš 15 metų supratau, kad be kompiuterio negalėsiu dirbti, bendrauti su užsakovais, derinti renginių detalių, nusprendžiau, kad jau gana. Pasakiau sau, kad jei nenoriu atsilikti nuo pasaulio, turiu eiti ir mokytis. Tai ir užsirašiau į mokymus, kur apie internetą sužinojau viską, ko reikia darbiniams reikalams: kaip naudotis elektroniniu paštu, kur ieškoti informacijos, kaip naudotis vaizdo telefonija. Visko išmokau. Ir žinot ką – internetas atskleidė visą pasaulį ir pakeitė mano gyvenimą“, – sako žinomas režisierius.

Šiandien informacinės technologijos V. Pauliukaičiui gelbsti ir buityje: apmokant sąskaitas, registruojantis į polikliniką ar ieškant geriausių prekių ar produktų pasiūlymų, nes visa informacija tapo pasiekiama vienu piršto spustelėjimu.

„Aš tokioje srityje dirbu, kad turiu jausti visą renginių pulsą, operatyviai sužinoti naujienas. Tam skiriu nemažai laiko. Tiesa, su socialiniu tinklu „Facebook“ mano romanas ilgai netruko – susikūriau paskyrą, tačiau esu iš tokių žmonių, kurie privalo atsakyti visiems besikreipusiems. Deja, bet nepajėgiau atsakinėti į visas pasipylusias gerbėjų žinutes ir užklausimus, tai dėjau kudašių“, – šypsosi žinomas televizijos veidas.

Vyresniems žmonėms reikia padrąsinimo

Kartu su skaitmeninio raštingumo skatinimo projektu „Prisijungusi Lietuva“ V. Pauliukaitis apsilankė net keliuose šalies miestuose, kur ne tik dalinosi savo patirtimi, bet ir kvietė žmones prisijungti prie nemokamų, visose šalies bibliotekose vykstančių skaitmeninio raštingumo mokymų.

„Šitas projektas – tikras įkvėpimas visiems, kurie nori mokytis, tobulėti, bendrauti. O tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie, kaip pastebėjau, linkę save nuvertinti, per anksti „nurašyti“, padėti kažkur į gyvenimo pakraštį. O veltui, nes gi nieko nekainuoja užsiregistruoti į artimiausioje bibliotekoje vykstančius mokymus, pabandyti kažką naujo, galų gale, išmokti bilietus į renginį nusipirkti. Aš jums pasakysiu – visi dabar ieško laimės receptų. Tai maniškis paprastas – tobulėti, mokytis ir atrasti naujus dalykus. Kol tą darai būsi ir jaunas, ir laimingas“, – įsitikinęs V. Pauliukaitis.

Projektą „Prisijungusi Lietuva“ vykdančios asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė sako pastebinti, kad labiausiai žmonėms reikia įkvėpimo ir nedidelio paskatinimo – iš artimųjų, kaimynų, draugų.

„Visada smagiau, kai kažkas savas paskatina, pasiūlo, o gal ir kartu užsiregistruoja ir ateina. Pastebime, kad žmonės tikrai būreliais registruojasi. Ir nei vienas, kuris atėjo į mokymus bibliotekoje neišėjo tuščiomis – išmoko pačių įvairiausių dalykų, to kas jam svarbiausia: ar el. paštu naudotis, ar vaizdo skambučiu paskambinti, ar bilietus nusipirkti, pas gydytoją užsiregistruoti. Atsiveria plačios galimybės ne tik daugiau sužinoti, bet ir daugiau bendrauti“, – sako L. Križinauskienė.

Per tris projekto mėnesius skaitmeninio raštingumo mokymus visoje šalyje jau baigė beveik 10 tūkst. žmonių. Norinčių mokytis laukia visos šalies bibliotekos.