Vyskupas Algirdas Jurevičius: tarnystė su džiaugsmu yra mano vyskupiško herbo šūkis

Kartais taip atsitinka, kai netikėtai sutinki svarbius žmones, kurie įneša neplanuoto peno sielai. Noriu su skaitytojais pasidalinti įspūdžiais apie susitikimą su Telšių vyskupu, vieviškiu J.E. Algirdu Jurevičiumi, nežinantiems pasakyti, o žinantiems priminti, kad Vievio kraštas išau­gino tikrą Lietuvos didžiavyrį.

Jauniausias vyskupas didžiausioje vyskupijoje

Algirdas Jurevičius kunigu įšventintas buvo 1996 metais antrą šventų Kalėdų dieną ir šiuo metu mini kunigystės sidabrinį jubiliejų. Sausio 9 dieną jauniausias Lietuvos vyskupas, tarnaujantis didžiausio­je Lietuvos – Telšių – vyskupijoje, šv. Mišias aukojo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, pamaldas transliavo LRT plius televizija. Po pamaldų vyskupą kunigystės 25-mečio proga sveikino Palangos tikinčiųjų bendruomenė, o gėles teikė, kaip nekeista, Palangoje gyvenanti, nuo Jagėlonių kilusi Danutė. Tą sekmadienį, atrodo, į Palangą švęsti Viešpaties Krikš­to šventę ir užbaigti Kalėdų laiką persikėlė ne vienas Elektrėnų krašto žmogus. Šv. Mišiose dalyvavę ar per televiziją pamaldas stebėję žmonės, ypač žemaičiai, nustebinti buvo ir tuo, kai lenkiškame krašte užaugęs ganytojas prakalbo gražia žemaitiška tarme. Žemaitiškai vys­kupas ti­kinčiuosius sveikino ir su Kalėdomis, o sveikinimą palydėjo saksofonu atliekama giesmė. Mūsų laikraštyje spausdintame interviu A. Jurevičius yra sakęs, kad kunigo tarnystėje muzikinis išsilavinimas yra nepaprastai svarbus, nes dažnai tenka pačiam giedoti ar vadovauti giedantiems. „Neretai paimu į rankas muzikos instrumentą ne tik Dievui pagarbinti, bet ir žmonėms palinksminti“,- sakė tada dar Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras A. Jurevičius.

Kelias iki Telšių vyskupijos

Enciklopedijose rašoma, kad Algirdas Jurevičius gimė Vievyje 1972 m. kovo 24 d. Elenos ir Vytauto Jurevičių šeimoje. 1987 m. baigęs Vievio vaikų muzikos mokyklą bei devynias klases Vievio vidurinėje mokykloje, tęsė muzikos mokslus Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija). 1986–1991 m. vadovavo chorui bei dirbo vargonininku Vievio Šv. Onos bažnyčioje; 1990–1991 m. dirbo tikybos mokytoju Vilniaus 44-ojoje (dabar – Senvagės) vidurinėje mokykloje. 1991–1996 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje bei Vytauto Didžiojo universiteto ­Teologijos fakultete, kurį su pagyrimu baigė, įgydamas kvalifikacinį teologijos bakalauro laipsnį. Mo­kydamasis kunigų seminarijoje atliko vargonininko tarnystę, o popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Kaune 1993-ųjų rugsėjo 6-ąją vargonavo per šv. Mišias Kauno Santakoje. 1996 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais mokėsi vokiečių kalbos Leipcige (InterDaF e.V. am Herder-Institut der Universität Leipzig). 1996 m. rugsėjo 15 d. buvo įšventintas diakonu Kaišiadorių vyskupijai, o 1996 m. gruodžio 26 d. Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis suteikė kunigystės ­šventimus ir paskyrė Kaišiadorių parapijos vikaru, jaunimo kapelionu. 1996–1998 m. studijavo Kauno Vytauto Didžio­jo universiteto Teologijos fakulteto magistrantūroje (dogmatikos specializacija), kurią baigęs įgijo Katalikų teologijos licenciato-magistro kvalifikacinį laipsnį.

1996–1997 m. dirbo Kauno kunigų seminarijoje Kaišiadorių vyskupijos seminaristų ugdytoju, 1996–1998 m. – dogmatinės teologijos dėstytoju, 1999 metais dirbo asistentu Bendrosios ­teologijos katedroje Vytauto Didžiojo universitete. 1998 m. buvo pa­skirtas Kaišiadorių parapijos vikaru ir katalikiškų klasių kapelionu. Tais pačiais metais skiriamas Aukštadvario bei Vytautavos parapijų administratoriumi. 2000–2004 m. studijavo praktinę teologiją Frankfurte prie Maino (Vokietija) Sankt Georgen aukštojoje filosofijos-teologijos mokykloje, kurią baigė įgydamas praktinės teo­logijos mokslų daktaro laipsnį. 2001–2004 m. talkino lenkų sielovadoje (Polska Misja Katolicka, Hanau) Fuldos vyskupijoje ir buvo atsakingas už lietuvių sielovadą Štutgarte (Rotenburgo-Štutgarto vyskupija). Nuo 2004 m. – Kaišiadorių vyskupo generalvikaras, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytojas. 2011 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje projekto mokslo ekspertu. 1998–2008 m. buvo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos notaru, 2017 m. paskirtas palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanonizacijos bylos postulatoriumi.

2006 m. apdovanotas VDU medaliu. 2008 m. popiežius Benediktas XVI suteikė Jo Šventeny­bės kapeliono (monsinjoro) titulą. 2015 m. apdovanotas medaliu Exuli bene de Ecclesia merito („Išei­viai, nusipelnę Bažnyčiai“). 2017 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijos laureatas. Kelių knygų ir daugelio mokslinių bei publicistinių straipsnių autorius. 2018 m. liepos 2 d. Popiežius Pranciškus mons. Algirdą Jurevičių paskyrė Kauno arkivyskupijos vys­kupu augziliaru, suteikdamas jam Materianos vyskupo titulą. 2018 m. rugpjūčio 30 d. J.E. A. Jurevičius buvo išrinktas vyskupu, LVK atsakingu už Bažnyčios mokymo (doktrinos) klausimus. Nuo 2019 m. kovo 1 d. ėjo Kauno arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas. 2020 m. birželio 1 d. popiežius Pranciškus paskyrė A. Jurevičių Telšių vyskupu.

Tarnystė su džiaugsmu

Viename interviu portalui „bernardinai.lt“ A. Jurevičius yra sakęs, kad iki paskiriant jį vyskupu, su Žemaitija neturėjęs kažkokio ryšio, taip pat neatradęs, kad kas nors iš giminės būtų kilęs iš to krašto. Bet žemaitiškai ganytojas jau kalba puikiai ir tai dažnai parodo aukodamas šv. Mišias. Pats Vyskupas mėgsta pajuokauti, kad jis tarnauja tolimame nuo savo gimtinės krašte, todėl pagal Bibliją, jam tarnauti yra lengviau, nei tiems, kurie tarnauja savo parapijose. Biblijoje sako, kad savo kieme pranašu nebūsi. Viename interviu portalui „bernardinai.lt“ į klausimą, ką reiškia būti vyskupu praktikoje, ganytojas atsakė:

„… tas tarnavimas yra išganomojo pobūdžio. Tarnauti reiškia ne tik paduoti valgyti ar gerti, bet ypatingai patarnauti žmogui, parodant, atskleidžiant jam Dievą, Jo meilę ir išganomąjį veikimą. Būtent šita tarnystė su džiaugsmu ir yra mano vyskupiško herbo šūkis.“

Julija Kirkilienė