Vyrui pasiruošti užtenka 3 mėnesių, moteriai - viso gyvenimo

Mityba, vaistai, aplinkos radiacija, rūkymas, alkoholis ir net emocijos – tai išoriniai neigiami veiksniai, darantys didelę įtaką galimybėms pastoti, todėl ne veltui moterys, pradėjusios svajoti apie atžalą, ryžtingai imasi pokyčių. Vis dėlto, viskas ne taip paprasta, mat kiaušialąstė tiek teigiamą, tiek neigiamą aplinkos poveikį kaupia visą savo gyvavimo laikotarpį. Tuo tarpu būsimiems tėčiams yra kiek paprasčiau – per 3 mėn., vengiant žalingų veiksnių, spermatozoidų kokybė spėja visiškai atsinaujinti.

„Dažnai įsivaizduojama, kad problemų nėštumo metu gali kilti tik vyresnio amžiaus ar jau turinčioms rimtesnių sveikatos sutrikimų moterims. Vis dėlto patologijų daugėja visose moterų amžiaus grupėse, o tai lemia ir nesveika aplinka, mityba ar perteklinis vaistų vartojimas, – vardija „InMedica Alfa“ gydytojas genetikas prof. dr. Danielius Serapinas. – Gera žinia yra ta, kad paminėtus veiksnius galima koreguoti, kiek blogesnė – neužteks naujų taisyklių laikytis vos keletą mėnesių, tai turi tapti įprastu gyvenimo būdu.“

Ko reikėtų vengti būsimiems tėvams?

Pradėjus svajoti apie šeimos pagausėjimą, naudinga atlikti išsamius kraujo tyrimus, padėsiančius įvertinti, ko trūksta organizmui, kaip jis reaguoja į gyvenamosios aplinkos veiksnius. Iki nėštumo reikėtų išsigydyti visas ligas ir net, pavyzdžiui, susitaisyti dantis, jei tam jaučiamas poreikis.

Gydytojo genetiko teigimu, įrodyta, kad rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas, mažinantys folinės rūgšties bei B6 ir B12 vitaminų kiekį moters organizme, gali būti reikšmingi rizikos veiksniai nėštumo metu. Vitamino B12 ir folinės rūgšties trūkumas gali turėti neigiamos įtakos vaisiaus raidai bei nervinio vamzdelio formavimuisi. Moterims, norinčioms susilaukti sveiko kūdikio, rekomenduotina tris mėnesius iki nėštumo ir tris pirmuosius nėštumo mėnesius profilaktiškai vartoti folinę rūgštį, bet nepiktnaudžiauti kitais maisto papildais, ypač žuvų taukais.

Įtakos vaisingumui, nėštumui bei vaiko sveikatai gali turėti ir kenksmingos darbo sąlygos, intensyvus mobiliųjų telefonų, belaidžio ryšio (Wi-Fi) ir kompiuterių naudojimas. Prof. dr. D. Serapino teigimu, čia susiduriama su savotišku paradoksu – žalingus veiksnius žinome, tačiau ar jie pakenkė būsimam kūdikiui, įvertinti ypač sudėtinga net ir genetikams: „Nors mokslas yra stipriai pažengęs į priekį ir šiandien būsimai mamai apie dar pilvelyje besantį kūdikį galime papasakoti labai daug, tyrimais aptikti ligas, kurias galėjo sukelti žalingi aplinkos veiksniai, – gana sunku. Iš visų įgimtų ligų atvejų 10 proc. yra sukelti būtent aplinkos veiksnių.“

Kokias įgimtas ligas galima numatyti iš anksto?

Nors genetiniams tyrimams atlikti pacientės privalo būti siunčiamos pagal indikacijas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gydytojo genetiko teigimu, vis dažniau tyrimus atvyksta darytis moterys, kurios tiesiog nori saugiau ir ramiau jaustis nėštumo metu. „Nerimaujančios būsimos mamos dažniausiai pageidauja išsitirti dėl penkių dažniausių vaisiaus chromosominių ligų: Dauno, Edwardso, Patau, Ternerio ir triploidijų sindromų, taip pat iš to paties kraujo mėginio dažnai nori atlikti ir tyrimą dėl vaisiaus mikrodelecinių sindromų (Angelmano, Prader-Willio, „Katės kniaukimo, Di Džordžo bei 1p36 delecijos), atlikdamos „Natera Panorama“ tyrimą. Išsamiai ir saugiai, kadangi tyrimai daromi ir neinvaziniu būdu, išsityrusios, jos jaučiasi kur kas ramiau, o, genetinės ligos atveju, gali iš anksto tam pasiruošti“, – sako gydytojas genetikas.

Prof. dr. Danielius Serapinas tyrimą iš motinos kraujo primygtinai rekomenduoja atlikti toms, kurios patenka į rizikos grupę. 9–20 nėštumo savaitę pas gydytoją genetiką turėtų užsukti moterys, jei:

• nėščiosios amžius gimdymo metu daugiau nei 35 m., tėčio daugiau nei 42 m.;

• įvyko du ir daugiau savaiminių persileidimų;

• nors vienas iš šeimos narių yra subalansuotos autosomų translokacijos arba mozaikinės chromosomų patologijos nešiotojas;

• nors vienas nėštumas buvo nutrauktas dėl vaisiaus formavimosi ydų;

• ultragarso tyrimo metu nustatytos arba įtartos vaisiaus formavimosi ydos;

• nėščiosios kraujo serume rasti biocheminiai chromosominių ligų žymenys;

• galimas teratogenų (jonizuojanti spinduliuotė, cheminės medžiagos, tam tikri vaistai, toksoplazma, virusai ar kt.) poveikis nėštumo laikotarpiu;

• pastojimas po pagalbinio apvaisinimo;

• artimų giminaičių santuoka.