Vyriausybinė komisija nusprendė pakartotinai nevertinti IVPK sutarties su „Foxpay“

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nusprendė pakartotinai nevertinti užpernykštės atsiskaitymų tarpininkavimo sutarties su teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusia finansinių technologijų įmone „Foxpay“.

„Komisija nusprendė šiuo metu neatlikti pakartotinės sandorio patikros, remdamasi šiais motyvais: atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės sprendimu buvo apribotos akcininkės (Ievos Trinkūnaitės – BNS), o ne bendrovės „Foxpay“ teisės; atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas šiuo metu dar vykdo „Foxpay“ veiklos patikrinimą, po kurio ir bus sprendžiama dėl tolimesnės įmonės veiklos“, – komentare BNS nurodė Vyriausybės spaudos tarnyba.

IVPK, kuris veikia kaip atsiskaitymų tarpininkas daugybei valstybinių institucijų per centralizuotus e. valdžios vartus ir tam naudoja „Foxpay“ paslaugas, į vyriausybinę komisiją kreipėsi birželio pabaigoje. Įstaiga paprašė iš naujo įvertinti sutarties atitikimą nacionaliniam saugumui.

„Sutartį (su „Foxpay“) vykdome toliau. Pagal tą atsakymą (vyriausybinės komisijos – BNS), mes negalime nutraukti sutarties“, – BNS teigė IVPK direktoriaus pavaduotojas Arminas Rakauskas.

Nepaisant vyriausybinės komisijos sprendimo, IVPK direktoriaus pavaduotojo teigimu, komitetas rudenį vis tiek ketina su „Foxpay“ nepratęsti minimos sutarties.

Artimiausiu metu Centrinė perkančioji organizaciją (CPO) ketina skelbti naują šios paslaugos pirkimą. 

906 tūkst. eurų vertės IVPK sutartis su įmone 2022 metų rugsėjį buvo pasirašyta trejiems metams ją kasmet pratęsiant. Pirmą kartą ji pratęsta 2023-ųjų rugsėjį ir galioja iki šių metų spalio.  

A. Rakausko teigimu, IVPK artimiausiomis dienomis turėtų pasirašyti 325 tūkst. eurų (be PVM) vertės sutartį su rezerviniu atsiskaitymų aptarnavimo paslaugos tiekėju – finansinių technologijų įmone „Paysera LT“.

Ji būtų pasitelkta tik tuomet, jeigu iki rugsėjo atsirastų su „Foxpay“ susijusių nenumatytų aplinkybių ir ši įmonė nebegalėtų teikti paslaugų pagal dabar galiojančią sutartį. 

„Rezervinis tiekėjas vis tiek reikalingas, nes rezervinio tiekėjo esmė – užtikrinti (paslaugos teikimą – BNS) nenumatytomis aplinkybėmis. (...) Mes gi žinome, kad (Lietuvos – BNS) bankas yra irgi nebaigęs tyrimo“, – teigė A. Rakauskas. 

Naujienų portalas „Delfi“ anksčiau skelbė, kad „Foxpay“ 2022 metais laimėjo IVPK konkursą aptarnauti atsiskaitymus per valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą, mokant 34 centus (be PVM) už vieną transakciją (apie 72 tūkst. transakcijų per mėnesį). Portalo šaltinių teigimu, tokios paslaugos verslui įkainis yra 7 centai už transakciją, jei jų per mėnesį atliekama daugiau nei 50 tūkstančių.

Liepos 9 dieną „Foxpay“ patikrinimą baigęs Lietuvos bankas apribojo įmonės veiklą ir paskyrė laikinai ją prižiūrėti audito, apskaitos ir konsultacijų įmonę „Grant Thornton Baltic“. Tačiau, anot centrinio banko, visas procesas – nuo „Foxpay“ patikrinimo pabaigos liepą iki galutinių sprendimų priėmimo – gali užtrukti iki trijų mėnesių.

Be to, Lietuvos bankas birželį apribojo įmonės naudojimąsi jo valdoma mokėjimų sistema „Centrolink“, išskyrus su viešuoju sektoriumi susijusius mokėjimus – šį banko sprendimą „Foxpay“ yra apskundusi teismui.    

Vyriausybė, remdamasi vyriausybinės komisijos išvada, birželio pradžioje pripažino, kad tuo metu vienintelė „Foxpay“ akcininkė I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, bei nustatė, kad verslininkė neturi teisės dalyvauti ir balsuoti „Foxpay“ akcininkų susirinkime, naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis. 

Liepos pradžioje 9 proc. „Foxpay“ akcijų I. Trinkūnaitė pardavė įmonės direktoriui Sauliui Galatilčiui bei bankinės sistemos ir infrastruktūros paslaugų grupės „BankingLab“ įmonės „BankingLab Holding“ mažiesiems akcininkams Narimantui Blozneliui bei Georgui Kotominui. 

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).