PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 4 d. 12:35

Vyriausybės planuose – pirmieji žingsniai dėl „Harmony Link“ tiesimo sausuma

Lietuva

Unsplash.com nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA


290981

Energetikos ministerija inicijuoja pirmuosius teisės aktus, kuriuose Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „Harmony Link“ planuojama tiesti sausuma. Ja pildomas ir sinchronizacijos projektų sąrašas.

Ministerija jau registravo ir ketina Vyriausybei teikti nutarimo projektą, kuriuo pradedamas rengti „Harmony Link“ sausumos jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Objektas laikomas ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektu.

Nutarimas nustatytų „Harmony Link“ tiesimo planavimo tikslus – parengti elektros tinklų inžinerinės infrastruktūros plėtros gaires, nustatyti optimalią elektros perdavimo linijos trasą, numatyti elektros tinklų infrastruktūrai reikalingas teritorijas, užtikrinti integraciją su ES elektros rinka.

Kitu nutarimu ministerija siūlo „Harmony Link“ sausumos jungtį įtraukti į įgyvendinant sinchronizaciją vykdomų projektų sąrašą. Kabelio projektas į šį sąrašą buvo įtrauktas ir anksčiau, tačiau nenumačius jos statyti sausumoje.

ELTA primena, kad „Harmony Link“ jūrinės jungties projektui išbrangus kone dvigubai, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės sutarė kabelį tiesti sausuma, šalia „Rail Baltica“ vėžės.

„Harmony Link“ statoma siekiant didinti elektros prekybą vieningoje Europos rinkoje, stiprinti Baltijos šalių sistemų patikimumą. 2023 m. pradžioje jūrinio kabelio projektas išbrango nuo 680 mln. iki 1,6 mlrd. eurų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šiemet ketina atlikta „Harmony Link“ jungties sausumos techninio sprendimo galimybių studiją. Anot operatorės, tyrimas skirtas „įvertinti Lenkijos ir Lietuvos sausumos jungties įtaką elektros energijos sistemos veikimo pastovios būsenos ir dinaminiams aspektams“.

„Tyrimo išvados yra svarbios priimant galutinį sprendimą dėl techninio „Harmony Link“ jungties įgyvendinimo“, – rašoma „Litgrid“ sausio mėnesio sinchronizacijos naujienlaiškyje.

Bendradarbiaujant su Latvijos, Estijos ir Lenkijos partneriais studiją ketinama užbaigti iki metų pabaigos, tačiau pirmuosius rezultatus „Litgrid“ tikina skelbsianti metų viduryje.

Pildomas sinchronizacijos projektų sąrašas

Vyriausybė į sinchronizacijos projektų sąrašą ketina įtraukti dar 3 projektus: energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos diegimo, 330 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukcijos bei „NordBalt“ aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties valdymo sistemos atnaujinimo darbus.

Šiuo metu sinchronizacijai vykdomų projektų sąrašą sudaro 15 projektų. Dalis jų jau užbaigti, pavyzdžiui, 2020 m. rekonstruota 330 kV elektros perdavimo linija Lietuvos elektrinė–Vilnius, 2021 m. išplėsta „LitPol“ jungtis, pernai įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių sistema.

Dalį sąraše esančių projektų „Litgrid“ ketina užbaigti šiemet, pirmiausia – įrengti 3 sinchroninius kompensatorius. Po vieną tokį įrenginį pavasarį planuojama prie tinklo prijungti Alytuje ir Telšiuose, trečiąjį – kiek vėliau sumontuoti Neries pastotėje Vilniaus rajone.

2025 m. planuojama pastatyti po dvi 330 kV linijas ir skirstyklas.

Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios, jog 2025 m. pradžioje atsijungs nuo rusiškosios IPS/UPS elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo, kuriame be Baltijos šalių dar veikia Baltarusija ir Rusija – bei sinchronizuosis su Europos elektros tinklais.

Dėl to šių metų rugpjūtį visos Baltijos valstybės kartu turi paskelbti, kad nebepratęs BRELL sutarties.