Vyriausybėje – siūlymas į šaulius nepriimti turinčiųjų Rusijos ir Baltarusijos pilietybę

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą nustatyti, kad į Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) nebūtų priimti Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turintys Lietuvos piliečiai.

Taip pat, siekiant stiprinti LŠS pajėgumą ir norint ją geriau įtraukti į visuotinę gynybą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo organizacijoje nustatyti specializuotus vienetus.

KAM parengtame projekte siūloma numatyti, kad šauliais negali būti piliečiai, įgiję ar paaiškėjus, kad turi grėsmę Lietuvos saugumui keliančių užsienio valstybių pilietybę. Tokių valstybių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Šių metų sausį Vyriausybė yra patvirtinusi sąrašą valstybių, į kurias dėl nacionalinio saugumo draudžiama vykti kariams, pareigūnams. Jame įrašytos trys šalys – Baltarusija, Kinija ir Rusija.

Siūloma, kad šauliais taip pat negalėtų tapti gyventojai, kurie bendradarbiavo su užsienio žvalgyba, priklausė teroristinei organizacijai, palaiko ryšį su už organizuotą nusikalstamumą teistais asmenimis, jei tai kelia grėsmę LŠS veiklai.

Be to, į organizaciją nebūtų priimami asmenys, raginantys pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ar remiantys judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti.

Į šaulius negalėtų stoti ir turintieji psichinės veiklos sutrikimų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė LŠS tikslų įgyvendinimui. Sutrikimų sąrašą siūloma nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.

Kiti KAM siūlomi pokyčiai susiję su organizacijos struktūra.

Kaip BNS sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, siūlomi struktūriniai pokyčiai dėl specializuotų vienetų yra dalis LŠS pertvarkos, kuria šauliai integruojami į valstybės gynimo planus. 

„Koviniai šauliai jau eina su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis į teritorinės gynybos visą koncepciją, tada komendantiniai šauliai – į komendatūras, o specializuotų šaulių padaliniai, pavyzdžiui, besiorientuojantys į civilinę gynybą, kibernetinio saugumo klausimus, inžineriniai, medicininiai, informacinių karų šauliai – juos reikės struktūruoti ir integruoti į visą gynybos architektūrą“, – pasakojo L. Kasčiūnas.

„Tai tikras judėjimas visuotinės gynybos link“, – sakė jis.

KAM siūlo nustatyti atskirus LŠS struktūros padalinius – specializuotus šaulių vienetus.

„LŠS specializuotieji vienetai atliktų priskirtas logistikos, kibernetinio saugumo, komunikacijos, medicinos, ryšių organizavimo, žmonių paieškos, gelbėjimo, evakuacijos ir kitas užduotis“, – teigia ministerija.

Pagal Karo padėties įstatymą, šauliai, tarnaujantys LŠS koviniuose būriuose, yra priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.

Tuo metu šioms pajėgoms nepriskirti LŠS specializuotų vienetų šauliai teiktų pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą.

Šaulių sąjunga agresijos atveju koviniais būriais remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą.

LŠS duomenimis, šiuo metu organizacijai priklauso per 16 tūkst. narių, tai didžiausias skaičius per 35-erius metus nuo organizacijos atkūrimo.