Vyriausybei įteikta gamtininkų peticija dėl Punios šilo išsaugojimo

Gamtininkai ir visuomenininkai ketvirtadienį Vyriausybei įteikė peticiją dėl Punios šilo išsaugojimo, kurią pasirašė beveik 15 tūkst. žmonių. Gamtininkai taip pat apskundė teismui įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra.

Peticiją, kuria raginama Punios šile uždrausti kirtimus ir medžioklę, inicijavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Varnas.

„Iš esmės konfliktas toks – visi sako, mes gi irgi norime Punios šilą išsaugoti. Tai kur čia tas karas? Jis tame, kad politikams ir daliai visuomenės atrodo, kad mišką reikia prižiūrėti. Iškirsti medžius, kurie pradėti valgyti kinivarpų, su mišku reikia elgtis kaip su savo sodu, daržu. Antras požiūris į gamtą – kaip į savaiminę vertybę, nereikalaujant iš jos naudos. Tų dviejų požiūrių konfliktas jau tęsiasi daug metų, dėl to kertama ir Labanoro giria bei kitos. Jei atsirastų daugiau žmonių, manančių, kad gamta yra savaiminė vertybė ir reikia kuo mažiau kištis, tai tikrai pasikeistų reikalai“, – gamtininkų surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Varnas.

Atsakydamas į aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos abejones dėl kinivarpų grėsmės šilui, miškininkas Gintautas Mozgeris sakė, kad šio reiškinio priežastys nesiejamos su miškininkavimo veiklos nevykdymu rezervatuose.

„Tokie protrūkiai pirmiausia susiję su klimatiniais veiksniais ir miškininkavimo klaidomis ūkiniuose miškuose“, – gamtininkų surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Mozgeris.

„Kiti mato kinivarpą kaip natūralių procesų kontekste esančią gyvą būtybę, kuri turi turėti savo vietą“, – pridūrė Baltijos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Anot jo, tyrimai parodė, kad gamta natūraliai susitvarko su žievėgraužio tipografo plitimu.

Botanikė Jurga Motiejūnaitė teigė, kad Punios šilas yra gamtinė vertybė, kokios Lietuva daugiau neturi.

Punios šilą ginantys mokslininkai taip pat išplatino atvirą laišką prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimui, Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai, kuriame ragina visą Punios šilą skelbti rezervatu, nes tik toks statusas gali užtikrinti sengirės išsaugojimą.

Taip pat gamtininkai ir visuomenininkai įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra, apskundė teismui.

„Gamtininkai ir planuotojai buvo nudirbę didelį darbą, parengę puikų planą, kaip Punios šilas galėtų geriausiai tarnauti visuomenei ir gamtai, bet aplinkos ministro K. Mažeikos iniciatyva visas šis darbas buvo nubrauktas nepateikiant jokio alternatyvaus sengirės gelbėjimo plano, meluojant visuomenei, kad kirtimai sustabdyti. Manome, kad taip buvo pažeistas visuomenės interesas, ir esame pasirengę jį ginti teisme“, – sakė Baltijos forumo direktorius Ž. Morkvėnas.

G. Varnas pasiūlė Seimo nariams pagalvoti netgi apie K. Mažeikos interpeliaciją.

„Normalioje civilizuotoje valstybėje ministras, kuris daro tokius veiksmus, sustabdo labai geros idėjos įgyvendinimą, po to visose masinėse informacijos priemonėse meluoja ir išsisukinėja, darydamas priešingai, jis turėtų būti mažų mažiausiai iš karto atstatydintas. Labai keista, kad jis išvis buvo patvirtintas“, – sakė G. Varnas.

Peticiją prieš pateikimą buvo pasirašę 14476 žmonės.

ELTA primena, kad daugiau nei šimtas gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui, jų teigimu, šiuo metu grėsmę kelia aplinkos ministro K. Mažeikos sprendimai.

Visuomenininkai pabrėžė, kad Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, jame sutinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą, buvo parengtas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.

Tuo metu G. Nausėda sakė teigiamai vertinantis iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, kaip Punios šilas, apsaugą.

Punios šile 2014 m. atlikto gamtinių buveinių inventorizavimo metu buvo išskirtos 79 europinės svarbos buveinės, o jo dalyje, kur ūkinė veikla negalima, yra aukščiausios gamtinės vertės sengirė.

ELTA