Vyriausybė žinojo, su kuo pasirašomos sutartys dėl COVID-19 testų, sako L. Jaruševičienė

2020 metų kovą kilus COVID-19 pandemijai Sauliaus Skvernelio Vyriausybė žinojo, kokios sutartys pasirašomos dėl greitųjų testų įsigijimo ir kas yra tiekėjai, sako dėl piktnaudžiavimo teisiama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Ji ketvirtadienį duoda parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje, kurioje yra kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant apie pusę milijono greitųjų COVID-19 testų.

„Aš tų įgaliojimų neviršijau, vykdžiau tik man pavestus pavedimus ir nurodymus“, – sakė L. Jaruševičienė.

Pasak jos, tuo metu ketinta įsigyti milijoną testų: ji citavo tuomečio premjero S. Skvernelio patarėjo Luko Savicko laišką, kuriame rašoma, kad pusė milijonų testų įsigyjama iš „Profarmos“, o dar pusė milijono – iš „Thermo Fisher“.

„Kas rodė, kokios sutartys pasirašomos, kokie tiekėjai, puikiai Vyriausybei buvo žinoma, su kuo sutartys pasirašomos“, – teismui teigė J. Jaruševičienė. 

Ji mano, kad ne tik nenusikalto, o jos veiksmai buvo naudingi valstybei – jos pastangų dėka valstybė nenusipirko milijono testų, o apsiribojo puse milijono vienetų.

Kaip skelbta, iš pusės milijonų pirktų greitųjų COVID-19 testų 140 tūkstančių vienetų taip ir liko nepanaudoti.

„Tai gal Vyriausybė viršijo įgaliojimus, ar krizinės situacijos valdymas, kai įprasti būdai neveikia?“ – svarstė kaltinamoji.

Ji sako, kad toje situacijoje Lietuvos žmonės tiesiog buvo gelbėjami, ji tikėjosi, kad vėliau bus palikta ramybėje, tačiau sulaukė kaltinimų ir kratos savo kabinete. 

J. Jaruševičienė taip pat teismui pasakojo, kad premjero patarėjas L. Savickas jai yra sakęs, kad sprendimą dėl testų įsigijimo turi priimti sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija būtų užtikrinusi reagentų pirkimą, jie nebūtų tokioje situacijoje, galutinį sprendimą turi priimti ministras“, – prisiminė L. Jaruševičienė.

Tada viceministrė bendravo su pačiu ministru.

„Aš pasakiau, kas vyko, jaučiau, kad A. Veryga yra sudėtingoje situacijoje, jis operacijų vadovas, mačiau, kad jam sunku suderinti medikų ir politiko perspektyvą. Jis atsidusdavo, pateikdavo argumentus, aš jam pasakiau L. Savicko  frazes, kad ministerija nesusitvarkė su testų įsigijimu,“ – prisiminė kaltinamoji. 

Pasak jos,  pokalbio pabaigoje A. Veryga pasakęs, kad testų įsigijimo procesas nebus stabdomas.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Anksčiau gruodį įvykusiame posėdyje sveikos apsaugos eksviceministrė tvirtino, jog per derybas įsigyjant teistus elgėsi teisėtai, o byloje minimos įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė tuometis premjero S. Skvernelio patarėjas, dabartinis parlamentaras L. Savickas.

Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų COVID-19 serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga. 

Seimo nariui L. Savickui bei tuomečio premjero S. Skvernelio patarėjui Jonui Kairiui COVID-19 baudžiamojoje byloje anksčiau buvo suteikti specialiųjų liudytojų statusai, vėliau jie byloje liko eiliniais liudytojais.