Vyriausybė teikia Seimui projektus dėl karių socialinių sąlygų gerinimo: augtų atlyginimai, didėtų išmokos

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomam įstatymų pakeitimų paketui, kuriais siūloma gerinti socialines karių sąlygas, didinti atlyginimus bei išmokas. Pavasario sesijoje Ministrų kabinetas ketina šį įstatymo projektą teikti Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą dėl siūlomų pokyčių.

Kaip numatyta nutarimo projekte, jei Seimas pritartų, nuo šių metų liepos mėnesio 7 proc. didėtų profesinės karo tarnybos karių darbo užmokestis. Realus karių atlyginimas turėtų didėti ne mažiau kaip 200 eurų „į rankas“ per mėnesį.

Taip pat siūloma už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms didinti priedo koeficientą nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio.

Tuo metu priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio. Argumentuojama, kad, padidinus šį bonusą, tikėtina, jog daugiau karių rinktųsi tarnybą koviniuose padaliniuose, o tai leistų geriau sukomplektuoti pėstininkų batalionus.

Įstatymo pakeitimuose numatoma praplėsti sąrašą kariuomenės pareigybių, už kurias mokami papildomi priedai – jis būtų mokamas už specialiąją žvalgybą ir karinį parengimą žvalgybai. 

Kariams taip pat numatytos papildomos išmokos už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu, už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje. Už tai siūloma skirti 0,11 bazinio dydžio priedą. Tiek pat siūloma mokėti ir už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose.

Šiais metais šių pokyčių įgyvendinimui ketinama skirti apie 18,2 mln. eurų. 

Pratęsiama karo tarnyba, ilginamas perkėlimo į dimisiją amžius

Vyriausybė taip pat teikia Seimui siūlymą numatyti galimybę ne ilgiau kaip 4 metams pratęsti kario profesinę tarnybą. Tokį sprendimą, atsižvelgiant į sistemos poreikius, priimtų krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

Nuo liepos būtų ilginamas ir perkėlimo į dimisiją amžius. Pastaroji riba būtų pakelta nuo 60 iki 65 metų. Toks pat ilginimas siūlomas ir atsargos kariams.

Atsargos kariai nuo išleidimo į atsargą dienos, iki sukaks perkėlimo į dimisiją amžius, bus skiriami į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir ten atliks tarnybą. 

„Išleidžiant į atsargą santykinai jaunus karius, neišnaudojamos profesinės karo tarnybos karių kompetencijos, kartu neracionaliai panaudojamos valstybės lėšos, skirtos profesinės karo tarnybos karių kariniam rengimui ir kvalifikacijai kelti“, – dėstoma nutarimo projekte.

Siūlo keisti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos finansavimą

KAM parengtuose siūlymuose taip pat numatytas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos finansavimo tvarkos keitimas – galimybe studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje jau pasinaudojusiems studentams studijų LKA kainą apmokėtų ministerija. 

Šio pokyčio įgyvendinimui per metus gali prireikti apie 30 tūkst. eurų.

Visus minėtus pokyčius numatantiems įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Primenama, kad krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė jau anksčiau užsiminė apie planus Seimo pavasario sesijoje teikti vadinamąjį socialinį paketą, kurio tikslas – pritraukti daugiau žmonių į kariuomenę.

Toks siūlymas atsirado po to, kai balandžio viduryje prezidento Gitano Nausėdos sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo iškeltas tikslas iki 2038 m. išplėsti kariuomenės pajėgumų skaičių.

Kaip po VGT posėdžio aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.

Šiuo metu Lietuvos sausumos pajėgose tarnauja apie 13,5 tūkst. karių iš profesinės tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės tarnybos ir krašto apsaugos savanorių pajėgų.

2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.

Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.