Vyriausybė sutarė dėl Lietuvos pozicijos: ES turėtų likti tik vasaros laikas

Vyriausybė trečiadienio pasitarime pritarė parengtai Lietuvos pozicijai Europos Komisijos (EK) viešosiose konsultacijose dėl vasaros laiko susitarimų. Pagal Lietuvą, ES turėtų likti tik vasaros laikas.

Susisiekimo ministerijos suformuota Lietuvos pozicija, kuriai pritarė Vyriausybė, pateikiama atsakant į EK klausimą. Šiuos klausimynus gavo visos ES šalys narės.

Į klausimą, kokia bendra patirtis paskutinį kovo sekmadienį žiemos laiką keičiant į vasaros laiką ir paskutinį spalio sekmadienį vasaros laiką keičiant į žiemos laiką, Lietuvos pozicijoje nurodoma, kad patirtis - neigiama.

Pasirinkimo priežastimis nurodoma žmonių sveikata ir žemės ūkis.

Klausimo svarbumas Lietuvos parengtuose atsakymuose įvertintas 9 balais iki 10-ies.

Lietuva ES siūlo panaikinti laiko keitimą ir įvesti nuolatinį vasaros laiką (laikrodžiai sukami viena valanda į priekį, palyginti su žiemos laiku).

Po pasitarimo susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė, kad pozicijos esmė - kad laiko sukinėti nereikia.

„Turėtų likti tik vasaros laikas. Jis yra natūralus laikas. Tą poziciją jau esame pasakę du kartus. Tiesiog klausimynas dabar išplatintas visoms ES narėms“, - teigė ministras.

Tačiau ministras pabrėžė, kad EK numačiusi, jog tokiam pakeitimui turėtų pritarti dauguma ES šalių narių. Kol kas garsiai apie norą nebesukinėti laiko yra pasisakiusios Lietuva, Suomija, Estija ir Austrija.

Tai, kokie žingsniai EK bus daromi toliau, anot R. Masiulio, daug priklausys nuo apklausų rezultatų.

„Priklauso, kaip bus sureaguota, ar aktyviai bus pateikiama informacija. Jeigu didės norinčiųjų nekaitalioti laiko skaičius, tada, manau, atsižvelgs“, - sakė ministras.

Vis dėlto bet kuriuo atveju, anot ministro, greitų sprendimų nebus.

Realiau, kad (tai gali būti, - ELTA) dešimtmečio klausimas nei kelių metų. Bet mes viliamės, kad tiek nereikės laukti“, - kalbėjo R. Masiulis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė negalintis šiuo metu tiksliai pasakyti, vasaros ar žiemos laikas yra naudingesnis žmogaus sveikatai, bet, pasak jo, svarbiausia - kad laikas nebūtų keičiamas.

„Laiko kaitaliojimas susijęs su rizikomis sveikatai, adaptacijai, ypatingai jautresniems žmonėms, vaikams“, - sakė A. Veryga.

ELTA primena, kad Lietuva EK ir ES narėms pavasarį yra išsiuntusi raštą su savo pozicija dėl laiko kaitaliojimo į vasaros ir žiemos laiką peržiūros reikalingumo.

Europos Parlamento (EP) nariai vasarį paragino atlikti išsamų sezoninio laiko keitimo vertinimą ir, prireikus, pakeisti šią praktiką. EP pažymi, kad didelė dalis visuomenės nepatenkinta laiko keitimu, o moksliniai tyrimai nesuteikė aiškių išvadų, tačiau atskleidė neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Atsižvelgdama į piliečių, EP ir Lietuvos bei Suomijos prašymus, EK liepos pradžioje pradėjo viešąsias konsultacijas dėl laiko sukiojimo.

EK nusprendė išnagrinėti, kaip veikia dabartiniai ES vasaros laiko susitarimai, ir įvertinti, ar juos reikėtų keisti, ar ne.

Komisija nori sužinoti Europos piliečių, suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių nuomonę apie dabartinius ES vasaros laiko susitarimus ir bet kokius galimus tų susitarimų pakeitimus.

Viešosios konsultacijos, prasidėjusios liepos 4 d., tęsis iki rugpjūčio 16 dienos.

„Suomijos ir Lietuvos iniciatyva EK pradeda viešąsias konsultacijas dėl laiko sukiojimo. EK akcentuoja, kad Bendrijoje turi būti bendros taisyklės, kad funkcionuotų vidaus rinka. Tačiau tos taisyklės gali būti tik arba išlaikant dabartinę sistemą, arba ją visiškai panaikinant“, - paskelbus apie konsultacijas teigė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Komisija taip pat pabrėžia, kad antroji alternatyva - vasaros laiko panaikinimas - įmanoma, jei už tai pasisakys aiški dauguma ES valstybių narių.

Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Vientisas vasaros laiko įvedimo ES tvarkaraštis nustatytas 2001 m. ES direktyva, siekiant užtikrinti sklandų ES vidaus rinkos veikimą.

Šis klausimas jau ne kartą buvo keltas ir ES transporto, infrastruktūros ir komunikacijų tarybose. Šią temą susitikimuose su kitų ES valstybių vyriausybių vadovais ir aukštais ES pareigūnais kelia ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Rūta Grigolytė (ELTA)