Vyriausybė spręs dėl 188 mln. eurų avansinių mokėjimų už papildomus „Vilkus“ ir NASAMS

Lietuva

Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašina „Vilkas“ / Ieva Budzeikaitė

Paulius PerminasŠaltinis: BNS

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl 187,7 mln. eurų avansinių mokėjimų už papildomas pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“ bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS.

„150 mln. eurų avansinis mokėjimas bus atliekamas pagal tarptautinės ginkluotės įsigijimų organizacijos OCCAR Lietuvos vardu 2024-ųjų spalį pasirašytą sutartį su Vokietijos konsorciumu ARTEC dėl papildomų 27 pėstininkų kovos mašinų „Boxer-Vilkas“ Lietuvos kariuomenei įsigijimo, įgyvendinant pėstininkų kovos mašinų įsigijimo pirmąjį etapą“, – BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija.

Šios sutarties vertė siekia apie 370 mln. eurų. Į šią sumą įeina ne tik pėstininkų kovos mašinos, bet ir įgalinančios logistikos priemonės – atsarginės dalys, įranga remontui ir priežiūrai, naudojimo mokymo kursai.

Anot ministerijos, technikos pristatymas planuojamas 2027–2029 metais.

Lietuvos kariuomenei jau yra perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, jomis dabar pilnai apginkluoti brigados „Geležinis Vilkas“ LDK Algirdo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai, jos intensyviai naudojamos pratybų metu.

Tuo metu 37,7 mln. eurų mokėjimas bus atliekamas už NASAMS trečiąjį etapą pagal 2024 metų spalį pasirašytą sutartį su „Kongsberg Defence & Aerospace“.

Sutarties vertė – apie 234 mln. eurų, o technikos pristatymas numatytas 2028 metais.

KAM teigimu, šiuo metu nėra galimybės perskirstyti ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų nurodytiems mokėjimams atlikti, o vėluojant vykdyti sutartinius įsipareigojimus tiekėjams, gali pailgėti valstybės gynybai ypač svarbios ginkluotės ir karinės technikos pristatymo terminai.

„Rengiant 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą lėšų šiems tikslams nebuvo suplanuota, nes nebuvo galimybių iš anksto tiksliai numatyti, koks bus lėšų poreikis prioritetinių krašto apsaugos sistemos projektų, susijusių su gynybos pajėgumų vystymu, įgyvendinimui paspartinti ir paankstinti“, – nurodoma nutarimo projekte.

Dėl šios priežasties mokėjimai būtų atliekami iš skolintų lėšų.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė yra sakiusi, jog siekis nuo kitų metų gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto leistų avansinius mokėjimus atlikti ir už kitą ginkluotę bei įrangą.

Lietuva gynybinius pajėgumus stiprina pablogėjus geopolitinei situacijai. Valstybės gynimo taryba sutarė iki 2030 metų krašto apsaugai per ateinančius penkerius metus skirti apie 12 mlrd. eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt