Vyriausybė siūlo trumpinti maksimalų teisės vairuoti atėmimą iki 7 metų

Vyriausybė siūlo trumpinti maksimalų teisės vairuoti atėmimą už pakartotinį vairavimą neblaiviam iki septynerių metų – šiuo metu maksimali galima bausmė yra dešimt metų, taip pat ketinama griežtinti atsakomybę už kitus pažeidimus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos bei kitų ministerijų ir institucijų parengtam pataisų paketui, kuriuo siūloma griežčiau bausti už chuliganišką, netinkamos techninės būklės automobilio vairavimą, įpareigoti neblaivius vairuotojus baigti prevencijos programas, jei jiems uždrausta vairuoti automobilius be antialkoholinio užrakto.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, taip pat Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pakeitimus dar turės svarstyti Seimas.

Vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo teigimu, maksimalus teisių atėmimo terminas trumpinamas, nes 2021-aisiais Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kad teisė vairuoti transporto priemonę dėl tam tikrų pažeidimų gali būti grąžinama ne anksčiau kaip po dešimties metų, prieštarauja Konstitucijai.

Tokia sankcija galėjo būti skiriama už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotikų, kai pažeidimas nustatomas antrą kartą, taip pat asmeniui, iš kurio teisė vairuoti jau buvo atimta tris kartus.

Vyriausybė siūlo draudimus perkelti į Administracinių nusižengimų ir Baudžiamąjį kodeksus, numatant, kad teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti atimama nuo vienų iki septynerių metų, jei asmuo vairavo esant vidutiniam girtumui ar vairuodamas neblaivus eismo įvykyje pražudė, sužalojo žmones. Tokios nuobaudos būtų taikomos, jei prieš tai vairuotojui jau buvo atimta teisė vairuoti už vairavimą neblaiviam. 

„Pirmas mūsų bandymas buvo kalbėti apskritai už griežtinimą specialios teisės atėmimo iki septynerių metų, dabar palikome šią nuostatą tik už pakartotinumą“, – Vyriausybės posėdyje sakė V. Dmitrijevas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad dėl neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių „tendencijos nesikeičia“, todėl įstatyme siekiama numatyti „sistemines ir proporcingas poveikio priemones“.

Be kita ko, Vyriausybės Seimui teikiamuose projektuose numatoma, jog vairuotojams laiku nepasitikrinus sveikatos pagal nustatytą tvarką, vairuotojo pažymėjimas būtų skelbiamas negaliojančiu, o asmenys, kurie vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs, turėtų baigti specialią prevencijos programą, jeigu jiems numatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Šią programą turėtų patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija.

Už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pavyzdžiui, neįregistruotų, galiojančios techninės apžiūros neturinčių ar netinkamos techninės būklės transporto priemonių vairavimą baudos didėtų nuo dabar esančių 30–40 iki 50–100 eurų.

Baudos būtų skiriamos ir už nesumokėtus kelių mokesčius, netinkamą padangų naudojimą ir kt.

Už chuliganišką vairavimą, jei asmuo už tai jau yra baustas, be dabar galiojančių 600–1200 eurų baudų siūloma atimti teises nuo pusantrų iki dviejų su puse metų, taip pat numatyti galimybę konfiskuoti transporto priemonę.

Pataisomis nustatomi ir įgaliojimai karo policijai lydėti oficialius svečius, atvykstančius krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado oficialiu kvietimu, sudaromos teisinės prielaidos atlikti privalomąją techninę apžiūrą sąjungininkų karinei technikai.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 1236 eismo įvykiai, iš jų – 177 įskaitiniai eismo įvykiai. Per šiuos įvykius žuvo 23 žmonės, sužeista 220 žmonių. Įvykių, kuriuose žuvo žmonės, vairuotojams nustatyto neblaivumo vidurkis – 2,34 promilės.  

BNS