Vyriausybė siūlo bausti ir jaunesnius nepilnamečius dėl seksualinių nusikaltimų, narkotikų

Vyriausybė trečiadienį pritarė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, tarp kurių numatyta, kad nepilnamečiai už privertimą lytiškai santykiauti, neteisėtą disponavimą narkotikais būtų baudžiami nuo 14 metų, o ne nuo 16-os, kaip yra šiuo metu.

Taip pat Ministrų kabinetas pritarė, kad užsieniečiai, kitoje šalyje padarę sunkų ar labai sunkų nusikaltimą lietuviams, galėtų būti teisiami Lietuvoje, jei nusikaltimo padarymo vietos valstybė arba kaltininko pilietybės valstybė atsisako arba nevykdo baudžiamojo persekiojimo.

Teisingumo ministerijos parengtose pataisose taip pat numatyta, jog sunkų arba labai sunkų nusikaltimą padaręs žmogus, teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o jam būtų taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. 

„Tokio pobūdžio teisinio reglamentavimo pakeitimai sukurs visapusiškas prielaidas tinkamai ir teisingai realizuoti baudžiamąją atsakomybę ribotai pakaltinamų asmenų atžvilgiu, užtikrinant, kad asmenims, kuriems yra būtinas gydymas, būtų taikomas priverčiamosios medicinos priemonės, nepriklausomai nuo to, kokio pavojingumo laipsnio nusikalstama veika buvo padaryta“, – nurodoma dokumente.

Be kita ko, pataisomis sudaroma galimybė fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemones skirti kartu su bausme.

Pataisomis taip pat siekiama įtvirtinti galimybę teismui įpareigoti žmogų dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose, kai nusikaltimas padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Projekte numatoma, kad sudedant ar keičiant bausmes viena laisvės atėmimo diena prilyginama nebe dviem, o trims laisvės apribojimo dienoms.

Tuo metu viena arešto para prilyginama nebe dviejų, o šešių minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio baudai, nebe šešioms, o dvylikai viešųjų darbų valandų ir nebe dviem, o trims laisvės apribojimo dienoms.

Viena laisvės apribojimo diena prilyginama nebe trims, o keturioms viešųjų darbų valandoms, nebe vieno, o dviejų MGL dydžio baudai. Taip pat vieno MGL dydžio bauda prilyginama nebe šešioms, o dviem viešųjų darbų valandoms.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įtvirtintas MGL dydis siekia 50 eurų.

Anot ministerijos, šie pakeitimai leis užtikrinti, kad keičiant bausmes jų santykis būtų proporcingas bei leidžiantis paskirti tinkamą bei teisingą bausmę.

Visuomenei naudingi darbai įmonėms

Teisingumo ministerija taip pat pataisomis siūlo įtvirtinti naują baudos skyrimo taisyklę juridiniams asmenims, kuri yra paremta metinių pajamų kriterijumi. 

Siūloma numatyti, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens metinės pajamos iki nusikalstamos veikos padarymo ėjusiais metais viršija 300 tūkst. MGL (15 mln. eurų), juridiniam asmeniui baudos bausmės dydis būtų nuo 3 iki 15 proc. jo metinių pajamų dydžio iki nusikalstamos veikos padarymo ėjusiais metais.

Juridiniam asmeniui skiriamos baudos maksimalus dydis yra 100 tūkst. MGL (5 mln. eurų) arba iki 15 proc. nuo jo metinių pajamų, priklausomai nuo to, kuris baudos dydis yra didesnis.

„Galiojančio BK įtvirtintas baudos bausmės dydis juridiniams asmenims sukuria prielaidas neužtikrinti teisingumo principo. Šiuo metu įtvirtinta maksimali 5 mln. Eur bauda juridiniam asmeniui apriboja teismo teisę paskirti teisingą bausmę“, – įraše „Facebook“ paskyroje teigė ministrė Ewelina Dobrowolska.

Anot ministerijos, siūlomi pakeitimai leis užtikrinti, kad dideles pajamas generuojantys ir nusikalstamas veikas darantys juridiniai asmenys negalėtų išvengti efektyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo jų atžvilgiu ir įtraukti baudžiamajame procese skirtinas baudos bausmes į „veiklos sąnaudas“.

Be kita ko, projektu numatoma teisė teismui uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Anot ministerijos, šis baudžiamojo įstatymo pakeitimas leis užtikrinti, kad juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su nusikalstamų veikų darymu, negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir kurti civilinius teisinius santykius su valstybės institucijomis nuo penkerių iki septynerių metų.

Taip pat teisiamiems juridiniams asmenims numatoma nauja baudžiamojo poveikio priemonė – visuomenei naudingi darbai.

Atitinkamai, kaip ir nemokamų darbų atžvilgiu, juridinis asmuo galėtų teismo būti įpareigojamas nuo 30 iki 90 dienų neatlygintinai teikti visuomenei naudingus darbus, kurios turėtų būti suteikiamos per ne ilgesnį kaip vienerių metų terminą.

Manoma, kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas „sukurs prielaidas juridiniams asmenims savo veikla prisidėti prie visuomenei reikšmingų ir reikalingų tikslų įgyvendinimo, tokiu būdu įgyvendinant bausmės paskirtį ir parodant, kad juridinio asmens veikla gali būti nukreipta ne tik į nusikalstamų veikų darymą“.

Ministerija taip pat siūlo, kad nuosprendžius dėl juridinio asmens padaryto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo, privaloma būtų skelbti per visuomenės informavimo priemones.

Šiuo metu tai privaloma tik tuomet, kai jis nuteisiamas už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Dėl šių siūlymų apsispręsti dar turės Seimas.