Vyriausybė pritarė: žmonėms su negalia bus lengviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia, darbdaviams mokėti subsidijas darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, subsidijuoti darbo asistento išlaidas ir vietoj darbo socialinėse įmonėse pereiti prie atviros darbo rinkos.

„Neįgalieji turi patys spręsti kur ir ką jie nori dirbti ir kad tą darytų naudodamiesi atviros darbo rinkos teikiamais siūlymais. Valstybės pagalba ir paslaugos turi keliauti paskui žmogų ir nepriklausyti nuo įmonės statuso. Šiandien dirba tik kas trečias darbingo amžiaus žmogus su negalia, neabejoju, kad iki šio dešimtmečio pabaigos, valstybei padėjus, o darbdaviams sukūrus tinkamas sąlygas, pusė žmonių su specialiais poreikiais dirbs darbą, kurį pasirinks patys, o ne kažkas parinks už juos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tikimasi, kad šios teisės aktų naujovės padės taiklesnę paramą skirti žmonių su negalia integracijai į atvirą darbo rinką, o visi darbdaviai turės daugiau galimybių gauti paramą įdarbinant žmones su negalia ar išlaikant darbo vietą darbuotojui tapus neįgaliu. Planuojama, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento paslauga. Taip pat bus teikiama pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras.

Mūsų šalyje šių metų pradžioje buvo 147, 5 tūkst. darbingo amžius žmonių su negalia. 2022 m. sausio 1 d. „Sodros“ duomenims, tik kas trečias iš jų dirbo. Didžioji dalis – per 38 tūkst. – dirbo atviroje darbo rinkoje, likusieji 4,5 tūkst. – socialinėse įmonėse. Dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nesikeičia, socialinėse įmonėse – mažėja.

2021 m. pabaigoje Užimtumo tarnyboje buvo registruota 13,5 tūkst. negalią turinčių bedarbių, daugiausia – turinčių profesinę kvalifikaciją, trečdalis – nekvalifikuoti.

Parama dirbantiems atviroje darbo rinkoje

Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti asmenims įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Siūloma nekeisti subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apskaičiavimo tvarkos, maksimalaus dydžio ir mokėjimo trukmės.

Darbo vietų pritaikymas. Šią priemonę siūloma taikyti bedarbių įdarbinimui ar dirbančių darbo vietos išlaikymui, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą. 

Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Darbo asistentas žmogui su negalia, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė,  neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, parama judumui, įdarbinimas subsidijuojant, subsidija darbo asistento išlaidoms, darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, savarankiško užimtumo rėmimas.

Planuojama tęsti ir iki šiol taikomas priemones bei jas tobulinti, t. y. paramą profesiniam mokymui, judumui, savarankiško užimtumo rėmimą žmonėms su negalia.

Numatoma, kad patobulinus siūlomas darbo rinkos paslaugas ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones, dirbančių negalią turinčių žmonių skaičius kasmet padidės vidutiniškai po 3,3 tūkst. 

Socialinėms įmonėms – pereinamasis laikotarpis

Užimtumo tarnybos duomenimis, socialinių įmonių skaičius per dvejus metus sumažėjo 39 proc. 2020 m. pradžioje buvo 173 socialinės įmonės, 2022 m. pradžioje – 105. Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba 4,6 tūkst. žmonių su negalia, t. y. tik apie 10 proc. visų dirbančių žmonių su negalia.

Siekiant išvengti žmonių su negalia atleidimo, tie, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su įmone, turėjusia socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, bus laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems galės būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Darbdaviai galės gauti subsidijas darbo asistento išlaidoms, jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis.

Šiuo metu valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms žmones su negalia, yra didesnė nei valstybės teikiama pagalba įmonėms, veikiančioms atviroje darbo rinkoje ir įdarbinančioms žmonės su negalia. Deja, tai neužtikrina proporcingai didesnio asmenų su negalia užimtumo, t. y. nors gauna didesnį finansavimą, neįdarbina daugiau žmonių su negalia.

Jeigu pritars Seimas, teisės aktų pakeitimai įsigalios 2023 m. sausio 1 d.