Vyriausybė pritarė mokesčių pertvarkai: kas keičiasi gyventojams, verslui ir NT savininkams?

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlomam mokesčių paketui, į kurį įeina nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų ir pelno apmokestinimo pokyčiai, taip pat naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas.

Naujausius siūlymus ministerija, atsižvelgusi į daugiau nei 200 iš partnerių bei suinteresuotų verslo bei profesinių grupių gautų pastabų, registravo pirmadienį.

Trečiadienio posėdyje priimtame projekte pakeistas tik siūlomas NT mokesčio modelis, dėl kurio visuomenėje bei tarp koalicijos partnerių iki šiol kyla didžiausi nesutarimai.

ELTA apžvelgia, kas įeina į mokesčių paketą, kurį Finansų ministerija ateinančią savaitę ketina teikti Seimui, ir kokį bendrą fiskalinį poveikį jis turės, taip pat kokia dalis pajamų bus skirta krašto apsaugai.

Savivaldybės galėtų be apribojimų spręsti dėl NT kartelės

Naujausi siūlymai numato pokyčius apmokestinant pirmąjį būstą. Savivaldybės savo nuožiūra galėtų nustatyti NT kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Tarifas būtų nustatomas atsižvelgiant į Registrų cento nustatomas būsto vertes – anksčiau turto vertinimas buvo atliekamas kas 5 metus, dabar Vyriausybė siūlo tai daryti kas 3 metus.

Pokyčiai kartu reiškia, kad savivaldybės galėtų nuo mokesčio savo biudžeto sąskaita gyventojus atleisti išvis, jeigu nustatytų, pavyzdžiui, gerokai aukštesnę kartelę nei savivaldybėje esančio NT vidurkis.

Pirmadienį registruotame projekte buvo numatyta, kad NT kartelę savivaldybės galėtų nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. (atitinkamai 40 ir 160 tūkst. bendrasavininkiams).

Tuo metu likęs nekomercinis NT nebūtų apmokestinamas iki 20 tūkst. eurų vertės, o ją viršijus tarifai būtų taikomi tokiame pat intervale, kaip ir pagrindiniam būstui.

Nuo 20 iki 200 tūkst. eurų suminei tokio NT vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 200-400 tūkst. eurų – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.

Tiesa, šis apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui galiotų iki 2030 m.

Anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius yra sakęs, kad ministerija nustatys saugiklius, kurie neleistų savivaldybių taryboms, pavyzdžiui, prieš rinkimus NT kartelę pakelti.

Galutiniame variante nuo to apsisaugoti siūloma visas pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo nukreipiant į savivaldybių biudžetus, o likusio nekomercinio gyventojų NT – gynybai, šios iš viso siektų 13,7 mln. eurų.

Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui ir toliau siūloma 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.

Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir anksčiau, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai ir, skaičiuojama, sieks 60,5 mln. eurų.

Apleistas ir neprižiūrimas komercinis turtas būtų apmokestintas 4 proc. tarifu, pajamos skiriamos į savivaldybių biudžetus.

Nutraukus žemės ūkio veiklą, joje naudotas NT būtų neapmokestinamas 5 metus.

NT mokesčiui siekiant iki 5 eurų per metus, jo mokėti nereikėtų.

Pokyčiai dėl GPM tarifų

Finansų ministerija siūlo bendrai gyventojų pajamų sumai taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus nuo 20 iki 32 proc. Anksčiau siūlytas ir 36 proc. ketvirtasis tarifas didžiausioms pajamoms, tačiau po konsultacijų jo buvo atsisakyta.

20 proc. būtų apmokestinamos vidutinės iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU – 32 proc. tarifas.

Prognozuojama, kad kitąmet 36 vidutinių atlyginimų sudarys virš 82,9 tūkst. eurų, 60 vidutinių atlyginimų – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų.

Kitoms pajamoms – dividendams, ligos, motinystės, tėvystės pašalpoms, vaiko priežiūros, ilgalaikio darbo išmokoms, už 10 metų išlaikytų akcijų pardavimą, taip pat gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokoms  – nepriklausomai nuo visų jų dydžio būtų taikomas 15 proc. tarifas.

Mažiausios iki 12 vidutinių atlyginimų per metus siekiančios pajamos (kitąmet – virš 27,6 tūkst. eurų) būtų apmokestinamos 15 proc. 

Taip pat išlaikoma lengvata įmonių darbuotojams suteikiamam papildomam sveikatos draudimui – tačiau ne didesnei nei 350 eurų įmokų sumai.

Pokyčiai dėl individualios veiklos

Pajamas iš individualios veiklos siūloma įtraukti į bendrą progresinį apmokestinimą. Tiesa, kartu šiai veiklai būtų išlaikytas mažesnių pajamų apmokestinimo režimas, o efektyvusis mokesčio tarifas aukštesnėms pajamoms būtų didinamas palaipsniui.

Pavyzdžiui, metinėms apmokestinamoms pajamoms iki 20 tūkst. eurų būtų taikomas 15 punktų mokesčio kreditas, taip išlaikoma ir 5 proc. dydžio apatinė efektyviojo GPM tarifo riba.

Tuo metu apmokestinamai iki 35 tūkst. metinių pajamų sumai šis tarifas pasiektų 15 proc., 42,5 tūkst. eurų sumai – 20 proc. ir abiems jiems būtų nustatytas mažėjantis mokesčio kreditas. Tokiu būdu išlaikoma esama mokestinė našta 35 tūkst. eurų neviršijančioms individualios veiklos pajamoms.

Iš individualios veiklos per metus uždirbus iki 42,5 tūkst. eurų, būtų taikomas 20 proc. tarifas. Šią sumą viršijant, būtų taikomi aukščiau minėti progresiniai tarifai intervale nuo 20 iki 32 proc. 

Skaičiuojama, kad visi pokyčiai, susiję su gyventojų pajamų apmokestinimu, kitąmet atneštų 5,7 mln. eurų pajamų, 2027 m. – 217 mln. eurų (toks didelis skirtumas nustatytas į gyventojų pajamų deklaravimo laikotarpius).

Pelno mokestis

Kaip siūlyta ir anksčiau, pelno mokestis būtų keliamas 1 punktu – stambioms įmonės siektų 17 proc., lengvatinis tarifas – 7 proc.

Būtų numatytos ir lengvatos – nuo 1 iki 2 metų ilginamas laikotarpis, kai naujai įkurtų smulkių įmonių pelnui taikomas nulinis mokesčio tarifas.

Skirtingai nei anksčiau, bus taikomas momentinio nusidėvėjimo principas – ilgalaikio turto įsigijimo kaina galės būti atskaitoma iš karto, netaikant nusidėvėjimo reikalavimų.

Taip pat siūloma leisti įmonėms atskaityti stipendijas studentams, kurie įgis aukštąjį išsilavinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse, taip pat tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą.

Taip pat 70 proc. apmokestinama pajamų riba būtų nustatyta nuostolius perkeliančiai įmonių grupei, ne tik pavieniui Lietuvoje veikiančioms įmonėms.

Skaičiuojama, kad pelno mokesčio pokyčiai kitąmet atneštų 47,3 mln. eurų pajamų, 2027 m. – 45,2 mln. eurų.

Akcizas saldiesiems gėrimams ir naujas draudimo mokestis

Siūloma įvesti naują „cukraus mokestį“ saldiesiems gėrimams.

Jis būtų taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams, turintiems daugiau nei 2,5 gramus pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo, taip pat tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.

Tarifai būtų nustatyti intervale nuo 7,4 iki 105 eurų 100 litrų gėrimo.

7,4 eurai – kai yra mažiau nei 8 gramai cukrų arba gėrimams, turintiems saldiklių, 21 euras – kai cukrų yra daugiau nei 8 gramai, o gėrimų koncentratams – 4,3 eurai už kilogramą (t. y. 105 eurai 100 litrų gėrimo).

Skaičiuojama, kad priėmus pokyčius 1 litras gėrimo, priklausomai nuo cukrų kiekio, brangtų nuo 0,09 iki 0,25 eurų, 1 litras koncentrato – 1,27 euro, 100 gramų koncentrato – 0,52 euro.

Naujas 10 proc. mokestis būtų taikomas visoms draudimo įmokoms, gyvybės draudimą ir gyventojų įmokas už privalomą transporto priemonių draudimą.

Šio mokesčio mokėtojai būtų 14 Lietuvoje įsisteigusių draudimo įmonių, taip pat draudikai, veikiantys be įsisteigimo.

Skaičiuojama, kad cukraus mokestis 2027 m. atneš 25 mln. eurų pajamų, draudimo – 110 mln. eurų.

PVM lengvatos

Toliau siūloma atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – jis siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip anksčiau.

Kartu siūloma didinti lengvatinį PVM apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui  – nuo 9 iki 12 proc. 

Tuo metu knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomą lengvatinį PVM tarifą siūloma mažinti nuo 9 proc. iki 5 proc. 

Skaičiuojama, kad šie pokyčiai po dviejų metų atneštų 80,5 mln. eurų pajamų.

Kokios pajamos bus skiriamos gynybos finansavimui?

Į Valstybės gynybos fondą siūloma skirti draudimo mokesčio (vadinamo saugumo įnašo) ir saldžių gėrimų apmokestinimo pajamas. Saugumo įnašo pajamos siektų 82,5 ir 110 mln. eurų atitinkamai 2026 ir 2027 metais, cukraus mokesčio – 22,9 ir 169,8 mln. eurų.

Taip pat krašto apsaugai būtų skirtos 1 proc. punktu didesnio pelno mokesčio pajamos – siektų 47,3 ir 134,5 mln. eurų. 

Taip pat siūloma gynybai skirti 2 proc. visų gyventojų pajamų mokesčio pajamų – jos sudarytų 153,1 ir 134,5 mln. eurų.

Iš NT mokesčio į Gynybos fondą būtų pervedamos, kaip jau minėta, pajamos iš papildomo 0,2 proc. apmokestinimo komerciniam turtui ir ne pirmo gyvenamo būsto apmokestinimo (39,9 ir 74,2 mln. eurų).

Finansų ministerijos skaičiavimu, kitąmet papildomos pajamos iš visų mokestinių pokyčių siektų 278,8 mln. eurų (0,3 proc. bendrojo vidaus produkto pokytis), 2027 m. – 551,9 mln. eurų (0,6 proc. BVP pokytis).

Gynybai kitąmet būtų surinkta papildomai 345,7 mln. eurų, 2027 m. – 513,5 mln. eurų.

Seimui patvirtinus, nauji mokesčiai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio.