Vyriausybė laikinai stabdo antro jūros vėjo parko konkursą

Vyriausybė laikinai stabdo antrojo 700 megavatų (MW) strateginio vėjo parko Baltijos jūroje rangos darbų konkursą.

Tai numatantį Energetikos ministerijos nutarimą Ministrų kabinetas priėmė trečiadienio posėdyje. Tai reiškia, kad aukcionas stabdomas iš karto, o pavasario pradžioje ministerija Seimui ketina teikti atnaujintas konkurso sąlygas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad keitimais bus siekiama rasti balansą tarp projekto patrauklumo investuotojams ir galutinių elektros kainos kaštų gyventojams.

„Tikslas yra peržiūrėti konkurso sąlygas, (…) kad pastačius vėjo parką poveikis vartotojų mokamoms galutinėms elektros energijos kainoms būtų kuo mažesnis“, – posėdžio metu trečiadienį kalbėjo ministras.

Anot jo, buvusi Vyriausybė, antrojo vėjo parko konkursui pirmąkart neįvykus, pakartotinai skelbto aukciono sąlygas atnaujino tinkamai neatlikusi projekto kaštų ir naudos analizės.

Ž. Vaičiūno teigimu, parlamentui patvirtinus pokyčius, konkursas galėtų būti atnaujintas dar balandžio mėnesį ir užbaigtas iki 2025-ųjų pabaigos.

Pernai Seimas šio aukciono sąlygas supaprastino – leista laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatytas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas. 

Nors ministras nepatikslino, kokios sąlygos būtų keičiamos, vėjo parko projekto oponentai labiausiai kritikuoja būtent dabar nustatytą valstybės paramos laikotarpį, kuris, jų teigimu, ir didina kaštus vartotojams.

2023-iųjų spalį Europos Komisija (EK) Lietuvai patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti. Ši pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.

EK parama turėtų būti suteikta iki 2025 m. pabaigos. 

Patvirtinus naujas sąlygas, konkurso procedūros būtų pradėtos iš naujo ir truktų maždaug 7 mėnesius. Potencialių laimėtoją vėliau taip pat turės tikrinti ir vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Atliekant konkurso analizę, svarstyti keli variantai: esamą konkursą tęsti be pokyčių arba atšaukti iš viso, taip pat – kaip ir nuspręsta dabar, įnešti korekcijų į esamas aukciono sąlygas.

Antrąjį vėjo parko konkursą, kol bus atlikta tinkama kaštų ir naudos analizė, siūlė stabdyti ir Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija.

Kaip skelbė ELTA, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antrąjį vėjo parko konkursą pakartotinai paskelbė pernai lapkričio 18 d. 

Dabartinėse sąlygose įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).

Dabar antrojo konkurso dalyviai galėtų valstybei siūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį, kurio minimali suma turėtų siekti bent 5 mln. eurų, ir kiekvienam dalyviui realiuoju laiku reikėtų siūlyti mažiausiai tokiu dydžiu didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

Iki šiol potencialų antrojo konkurso laimėtoją buvo tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, o galutinis laimėtojas turėjo paaiškėti vasarą. 

Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.

Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

Antrojo parko aukcione jau anksčiau viešai patvirtino dalyvausianti „Ignitis“, vėliau Eltai bendrovė teigė sprendimus dėl tolimesnių veiksnių pranešianti galutinai atnaujinus konkurso sąlygas. Apie svarstymus dalyvauti konkurse skelbė ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).