| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Po tarpinstitucinių ginčų Vyriausybė trečiadienį galop priėmė sprendimą netaikyti prievolės karo pabėgėliams ukrainiečiams mokėti lietuvių kalbą dar bent pusmetį arba kol jie turės laikinosios apsaugos statusą.
Institucijos tokį sprendimą vadina kompromisiniu, nes už Vyriausybės nutarimo projekto parengimą atsakinga Švietimo ministerija iš pradžių siūlė ilgesniam laikui pratęsti išimtį dėl lietuvių kalbos mokėjimo besidarbinantiems pabėgėliams, tačiau dalis kitų ministerijų ir įstaigų tam prieštaravo.
Pagal Vyriausybės sprendimą, reikalavimas įsidarbinant mokėti lietuvių kalbą ukrainiečiams negalios tol, kol jie turės laikinosios apsaugos statusą.
Šis statusas dabar jiems galioja iki 2026 metų kovo 4 dienos, bet gali būti pratęstas, kaip kad tai daroma nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. Dėl statuso ukrainiečių karo pabėgėliams bendrai sprendžia visos Europos Sąjungos (ES) narės.
Iki trečiadienio posėdžio Vyriausybė jau buvo padariusi dvi pertraukas svarstydama šį klausimą.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis BNS anksčiau yra sakęs, kad reikalavimo atidėjimas nėra visiškai pagrįstas. Jo teigimu, valstybės institucijos „turėtų susiimti“ ir sudaryti galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti kvalifikacinius reikalavimus.
Trečiadienį ministras teigė, kad naujausias Švietimo ministerijos siūlymas yra „balansas tarp būtinybės ir realių galimybių“.
„Dabartinis siūlymas – balansas tarp būtinybės ir realių galimybių. Vis dėlto turime susitelkti ir pasistengti padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso“, – sakė Š. Birutis, jo komentarą BNS raštu perdavė atstovė spaudai Ramunė Vaičiulytė.
„Lietuvių kalbos mokėjimas – esminis veiksnys sėkmingai integracijai į Lietuvos visuomenę. Atidėjimai nespartina šio proceso, nesudaro sąlygų lengviau įsitraukti į darbo rinką, gauti pilnavertes paslaugas“, – teigė ministras.
Švietimo ministerija iš pradžių siūlė, kad reikalavimas užsieniečiams nebūtų taikomas ketverius metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo. Vėliau norėjo nustatyti galutinį išimties galiojimo terminą – 2028 metų pabaigą, tačiau ir šios minties atsisakė po institucijų pastabų.
2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, ES narės iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims sutarė vienerius metus taikyti laikinąją apsaugą ir pratęsinėja šį terminą kasmet.
Lietuvoje tuomet pataisytas ir Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašas, numatant, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos dvejus metus nuo laikinosios apsaugos suteikimo.
2024 metų pradžioje šis dokumentas pakeistas jau nurodžius trejų metų laikotarpį.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nuo 2022 metų vasario Migracijos departamentas užregistravo apie 96 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pernai rugsėjo duomenimis, Lietuvoje dirbo 33,9 tūkst. ukrainiečių.
Valstybinės kalbos inspekcijos duomenimis, lietuvių kalbos kursus iki dabar galėjo baigti apie 6,8 tūkst. asmenų.
ŠMSM teigimu, susiduriama su praktinėmis problemomis dėl galimybių užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos ir laikyti valstybinius egzaminus.
0 5 0 0 0 0
1 1
1 4 0 0 2 0 0 1 0
0 0 0 0 0 0 1 1 0 0 6 0 0 1 0 0 0 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
