Vyriausybė atsisako išimties dėl migrantų apgręžimo, kurią Seimas numatė įstatyme

Vyriausybė ketina atsisakyti Seimo numatytos išimties dėl migrantų apgręžimo, baimindamasi papildomų paskatų neteisėtai migracijai iš Baltarusijos.

Tai numatyta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamame projekte, kuriuo būtų įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojantis įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus.

Pagal įstatymą, tokį leidimą Vyriausybė gali suteikti gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją.

Siekiant subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir migrantų teises, įstatyme taip pat buvo numatyta, kad apgręžimas netaikomas, „jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.

Tačiau VRM teigia, kad sudaryti ginkluotų konfliktų sąrašo „nėra objektyvių prielaidų“.

„Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje konstatuota, kad atsižvelgiant į esamą grėsmių kontekstą nėra objektyvių prielaidų sudaryti ginkluotų konfliktų, kuriems esant nuostata dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką netaikoma, sąrašo, kad nebūtų sukurtas traukos veiksnys instrumentalizuotai migracijai“, – rašoma VRM parengtame teikime Vyriausybei.

Ministrų kabinetas migrantų apgręžimo tvarką dar turės patvirtinti nutarimu.

„Akių dūmimas“

Migrantų apgręžimą įteisinantį įstatymą teikė pati Vyriausybė, bet jos siūlytame variante išimties nuo ginkluotų konfliktų bėgantiems migrantams nebuvo.

Šią išimtį projekto svarstymo stadijoje Seime numatė Žmogaus teisių komitetas, vėliau jai pritarė visas parlamentas.

Politikai tuomet tikino, kad taip atsižvelgiama į nevyriausybininkų kritiką bei užtikrinama pusiausvyra tarp nacionalinio saugumo interesų ir žmogaus teisių.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius BNS atsisakė komentuoti ministerijos registruotą projektą.

Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės, teisininkės Monikos Guliakaitės-Danisevičienės, Vyriausybės planai nenumatyti ginkluotų konfliktų sąrašo tik įrodo, jog „nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų reiškiami nuogąstavimai pasitvirtino – vienas iš taip vadinamų saugiklių jau yra naikinamas“.

„Panašu, kad siūlymas tvirtinti sąrašą šalių, iš kurių migrantai galėtų patekti į šalį, tebuvo akių dūmimas, siekiant sušvelninti ekspertų reiškiamą kritiką priimti kontroversišką ir tarptautinei teisei akivaizdžiai prieštaraujantį teisės aktą“, – BNS sakė žmogaus teisių gynėja.

Ji taip pat tvirtino, jog individualus vertinimas dėl apgręžiamų migrantų pasienyje vyksta netinkamai, o į šalį yra neįleidžiami ir tie asmenys, kurie turi teisėtą pagrindą gauti prieglobstį.

Neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą bandantys atvykti migrantai apgręžiami jau beveik dvejus metus. 

Šalies pareigūnai migrantų srautus vadina hibridine Minsko ataka, o pasieniečiai tikina, kad prie to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.

Vilnius balandžio pradžioje dėl neteisėto migrantų įvežimo į šalį ėmėsi tarptautinės bylos prieš Baltarusiją.