Vyriausybė atnaujino antro jūros vėjo parko konkurso sąlygas (papildyta)

Sustabdžiusi pernai rudenį paskelbtą antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkursą, Vyriausybė trečiadienį patvirtino atnaujintas jo sąlygas.

Naujasis Energetikos ministerijos parengtas projektas artimiausiu metu bus teikiamas Seimui.

Siūloma keisti praėjusios kadencijos Seimo patvirtintą sąlygą, kad konkursą laimėti galėtų ir vienintelis jo dalyvis – naujomis sąlygomis turėtų dalyvauti bent du vystytojai.

Tad atsisakyta ankstesnių planų siūlyti leisti laimėti ir vieninteliam konkurso dalyviui, tačiau suteikiant Vyriausybei teisę derėtis dėl mažesnės sandorio kainos arba skatinamo gamybos kiekio.

Toliau liekama prie siūlymo pakeisti sąlygą, kuria persiuntimo pirmumo teisė jūrinio vėjo elektrai teikiama prieš sausumos vėją ar saulės jėgaines – sudaromos vienodos sąlygos visų rūšių atsinaujinančiai energijai.

„Tokiu būdu užtikrinamos subalansuotos sąlygos jūrinio vėjo ir sausumos elektrinių plėtrai“, – teigia ministerija.

Projekto kaštai perkeliami nuo vartotojų pečių į valstybės biudžetą

Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, jas atnaujinus, ši našta būtų perkeliama nuo elektros vartotojų pečių į biudžeto išlaidas.

Tai reiškia, jog, paliekant 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį pagal vadinamąją contract for difference schemą, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas, vėjo parko projekto kaštai būtų kompensuojami iš rangovo pelno mokesčio už elektros pardavimą.

Įstatymu numatoma nuo nuo 23 iki 8 metų trumpinti sandorio indeksacijos kainos laikotarpį – tokiu būdu paramos projektui kaina, skaičiuojama, sumažinama 500 mln. eurų.

Siūloma, kad bet koks elektros vartotojų finansinis prisidėjimas prie jūrinio vėjo elektrinių parko būtų tik nuo tada, kai parkas faktiškai pradėtų vykdyti elektros energijos gamybos veiklą – apie 2033 metais. 

Numatyta, jog, pagal paskutinių metų infliaciją ir didmenines kainas, vėjo parke pagamintos elektros pardavimo kaina būtų perskaičiuojama kasmet, keičiant ją iki 2 proc. ribose.

Anksčiau aukščiausia ir žemiausia sandorio kaina buvo įtvirtinta pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą rėžį, kuris siekia nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).

Siūloma ir panaikinti sąlygą, kuria antro vėjo parko konkurso dalyviai valstybei galėtų siūlyti vystymo mokestį, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, o kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

„Šiuo siūlymu siekiama sudaryti galimybę konkurso dalyviui, nesiekiančiam paramos, siūlyti bet kokio dydžio vystymo mokestį“, – teigia ministerija.

Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).

Anksčiau skelbta, kad projektą Seimui ketinama teikti balandžio viduryje.

Tokiu atveju antro jūros vėjo parko konkursas būtų atnaujintas gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, o laimėtojas nustatytas maždaug per 7 mėnesius – lapkritį-gruodį.

Laimėtoją taip pat turės tikrinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).