Vyrai renka ragus

Jei šiaulietis Mindaugas Paulauskas kauptų visus elnių, briedžių, stirnų ragus, kuriuos rado miškuose ir dirvonuose per pastaruosius 10 metų, viename kambaryje jie vargiai tilptų. Vyras šių radinių ir nekaupia. Ūkininkas, medžiotojas ir žvejys labiausiai trokšta to jausmo, kuris užplūsta, radus keliašakį trofėjų. Su bendraminčiais net rengia ragų ieškojimo varžytuves ir sako, kad ši aistra net itin užimtus verslininkus priverčia į kampą numesti mobilųjį telefoną ir dviem savaitėms išeiti į mišką.

Kiekvienas radinys – lyg pirmą kartą

Akmenės rajone sodybą turintis šiaulietis medžiotojas Mindaugas visais metų laikais turi, ką veikti miške. Jei vasarą ir rudenį grybauja, uogauja, tai, besibaigiant žiemai ir prasidedant pavasariui, net ima drebėti iš jaudulio – prasideda ragų rinkimo metas.

„Koks jausmas? Kiekvieną kartą radus naują ragą, milžiniškas malonumas apima. Kiekvienas kartas – lyg pirmą kartą. Panašiai kaip grybavimas. Atrodo, kad baravykų daug, bet, kiekvieną kitą pamačius, pasijunti taip, lyg pirmą kartą rastum. Ir gera, ir gražu“, – juokiasi vyras.

Mindaugas sutinka papasakoti apie savo aistrą, vos tik iš miško, kur praleido pusdienį iki tamsos, parėjęs į namus. Tądien kanalo vandeny rado pernykštį, jau pabalusį, elnio ragą, bet vis tiek džiaugiasi – atradimo malonumą juk pajuto.

O trofėjų rinkimo sezoną jis pradėjo vasario 28-ąją ir žada jį tęsti iki kovo pabaigos. Į miškus Mindaugas eina ne vienas – su tokia pačia „liga“ sergančiais kitais vyrais.

Ragų rinkimo aistros užvaldyti vyrai – ir seni Mindaugo draugai, ir sūnus Rokas, ir nauji pažįstami, surasti feisbuko grupėje „Ragų ieškojimas“. Vyrai ten dalijasi informacija, kaip kam sekasi, kelia į grupę rastų ragų nuotraukas, o kartais sutaria visi drauge išvykti ragų ieškoti ir surengti varžytuves.

„Iš Rokiškio, iš Biržų bendraminčių paskambina, atvažiuoja. Pavaikštome, patikriname, ar ragų yra. Kovo 9–10 d. pirmą kartą netoli Kruopių esančioje sodyboje organizavome varžybas. Kitas surengsime kovo pabaigoje“, – sako pašnekovas.

Trofėjų – ir į Latvijos miškus

Kaip ragų ieškojimo varžybos vyksta? Vyrai patys įsteigia prizą nugalėtojui, patys ir taisykles susigalvoja. Pastarosios varžybos truko dvi dienas nuo ryto 6 val. iki vėlaus vakaro, kaip jau kam pavyksta sugrįžti.

Tada trofėjai sveriami, vertinamas įveiktas maršrutas, nueiti kilometrai. „Buvo vyras, per dieną pėsčiomis nuėjęs 38 kilometrus. Paprastai būna 25–28 kilometrai. Bet nugalėtoju skelbiamas tas, kurio surasti visi ragai daugiausia sveria“, – sako medžiotojas.

Mindaugas atvirauja, kad vyrai ketina koreguoti taisykles, nes viena yra rasti daug elnio ragų ir visiškai kas kita – briedžio. Elnio ragų būna randama daug, nes elnių miškuose apstu, bet briedžio ragą rasti – labai retas dalykas. Todėl briedžio ragą radęs vyras tikrai yra vertas apdovanojimo.

Tiesa, vyrai klaidžioja ne tik Lietuvos miškuose, Akmenės, Joniškio rajonuose. Labai dažnai vyksta į Latviją, kur džiaugsmingų radinių randama žymiai daugiau.

Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad ragus keturkojai dažniausiai meta brūzgynuose, kemsynuose, tačiau Mindaugas sako, kad nebūtinai. Neretai elniams ragai nukrenta, šokant per upelius, kanalus ar lygiuose arimuose.

„Vakare išeina maitintis į laukus, tarpusavy pasibado ir pameta. Ragų seniau dažnai rasdavome siloso duobėse. Elniai ragais atkasa siloso duobes, paėda ir pameta ten ragus“, – paaiškina Mindaugas.

Taisyklėse būna nurodyta nevaikščioti po miestelius. „Jei žioplinėsi miestelio centre, gali labiau „bambaliuką“ rasti, o ne ragus“, – juokiasi pašnekovas.

Gal beklaidžiodamas ir į anekdotinę situaciją gali patekti? Juk posakis „raguotas vyras“ reiškia, kad kol vyras klaidžiojo, žmona buvo neištikima ir jam „ragus įstatė“.

Mindaugas vėl kvatojasi: „Gali būti visai kitaip. Pagavai meilužį už ragų, jis pabėgo, tau ragai tik rankose liko. Turiu draugą, kuris, pakviestas rinkti ragų, visada atsako: „Nei aš juos pamečiau, nei aš jų ieškosiu.“

Murzini, pavargę, bet laimingi

Ankstesniaisiais metais Mindaugas į trofėjų rinkimo vietas eidavo kovo 3-iąją, o šiemet pradėjo anksčiau ir jam labai neblogai sekėsi. Nė vienas vyras tuščiomis negrįžo.

Kur Mindaugas deda surastus ragus? Dovanoja, parduoda, kam reikia, – meistrai ragus naudoja baldams, šviestuvams gaminti.

„Jau buvau kurį laiką aprimęs. Nebeturėjau, kur ragų dėti. Niekam tų ragų nebereikėjo. O paskui vėl ragų rinkimo aistra sustiprėjo. Kelis kartus vienas važiuodavau, o dabar su draugais. Žinome vietas, kur jų būna. Kartais vos ne naktį išvažiuojame – vakare pasidairome, kur elniai būriuojasi, o ryte einame ragų susirinkti“, – šypsosi vyras.

Pradedančiajam trofėjų ieškotojui ir nedidukas ragas sukelia labai daug džiaugsmo, tačiau patyrę ragų rinkėjai džiaugiasi, atradę ragą su penkiomis, septyniomis, dvylika atšakų.

„Būna ragas ir 1–1,5 kg svorio, o būna, kad sveria ir septynis kilogramus. Tai jau labai retas atvejis – aukso medalis garantuotas. Geriausi, didžiausi ragai būna randami vasario pradžioje, nes vyriausi elniai juos meta pirmi. O dabar pradeda mesti 3–4 metų elniai“, – kalba šiaulietis.

Ragų paieškose dalyvauja nebūtinai tie patys vyrai, kurie yra aistringi medžiotojai ar žvejai. Ragus renka tie, kuriems patinka į mišką išeiti.

„Turiu draugų, stambių įmonių direktorių, kurie meta darbus, telefoną namie palieka beviltiškai skambėti, nusispjauna ir išeina dviem savaitėms. Būna murzini, pavargę, bet laimingi, radę ragus. Laimingi ir neradę, bet užtat po mišką pavaikštinėję“, – juokiasi pašnekovas.