Vyksta įspėjamasis mokytojų streikas dėl per mažų atlyginimų

Ketvirtadidnį prasidėjo daugiausiai švietimo darbuotojų vienijantis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) inicijuotas mokytojų streikas dėl neįgyvendintų Vyriausybės pažadų didinti mokytojams atlyginimus.

Švietimo profsąjunga streikuoja dėl to, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesilaiko liepos mėnesį pasirašytos sutarties, numatančios kelti mokytojams atlyginimus. Vyriausybės teigimu, susitarimui įgyvendinti 2020 metų biudžete trūksta 62,2 mln. eurų.

LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas, nuo 8 val. streikuojantis Vilniaus Pilaitės gimnazijoje, Eltai teigė, kad visoje Lietuvoje ketvirtadienį streikuoja apie 6 000 darbuotojų.

„Pagal mūsų vakarykščius duomenis, streikuoja 397 įstaigos per visą Lietuvą ir apie 6 000 darbuotojų. Mes remiamės faktais, kai paskelbėme apie įspėjamąjį streiką, visoms savo organizacijoms išsiuntėme (žinią. - ELTA), kad jie atsiųstų preliminarius skaičius ir visą šią savaitę rinkome informaciją ir paskutiniai duomenys suplaukė vakar. Realiai dar ne iš visų gavome informaciją ir tikslūs skaičiai bus matyti šiandien po streiko“, – Eltai kalbėjo E. Milešinas.

LŠMPS pirmininkas akcentavo, kad šis streikas yra tik įspėjamasis, tačiau, pasak jo, jei ginčų komisijoje nebus pasiekta sutarimo, mokytojai pradės tikrąjį streiką.

„Pagal darbo kodeksą šiandien yra paskutinė diena, kada Vyriausybė turi sudaryti taikymo komisiją, nes yra kolektyvinis ginčas, ir taikymo komisijos posėdyje bus sprendžiama, kas vyks toliau. Mūsų pozicija ta pati – turi būti vykdomi įsipareigojimai. Vyriausybė turėtų pasakyti, kad jie vykdomi, ir jeigu įsipareigojimai bus vykdomi, kolektyvinis ginčas bus nutraukiamas, jeigu nevykdomi, bus rašomas nesutarimų protokolas ir einama į tikrą streiką“, – kalbėjo LŠMPS pirmininkas.

E. Milešinas akcentavo, kad švietimo profsąjungos nesuinteresuotos streikuoti, tikslas yra pasiekti susitarimą

„Tikrasis streikas, kiek truktų, tikrai negalime pasakyti, jis gali trukti ir vieną dieną, čia viskas priklausys nuo to, kokių žingsnių imsis Vyriausybė, tikrai mes nesuinteresuoti streikuoti mėnesį ar du mėnesius. Mūsų tikslas nėra streikas, mūsų tikslas yra pasiekti susitarimų. Susitarimus pasiekėme liepos mėnesį, dabar jau Vyriausybė turi vykdyti tai, ką ji įsipareigojo vykdyti“, – mokytojų poziciją išsakė E. Milešinas.

Prie streiko prisijungusios Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius Zotikas Popovas akcentavo, kad mokytojams svarbiausia yra pagarba, kurios iš Vyriausybės ir Seimo nėra.

„Ne vien atlyginimai yra svarbūs mokytojų darbe, mokytojų darbe yra svarbi pagarba jiems, o pagarbos jiems iš Vyriausybės ir Seimo nėra. Eilinį kartą mokytojai yra apgauti. Jiems buvo žadėta palaipsniui kelti atlyginimus. Kadangi jau eilę metų jie apgaunami, tai dėl to mokytojai streikuoja. Mokytojai būtų patenkinti tuo pačiu atlyginimu, jeigu jiems būtų sumažintas pamokų krūvis. Jeigu anksčiau etatas buvo skaičiuojamas 18 pamokų, tai dabar – 24 pamokos. Krūvis padidėjo, o atlyginimas praktiškai išliko toks pats“, – Eltai teigė gimnazijos direktorius.

Pasak gimnazijos direktoriaus, dėl per mažų atlyginimų gimnazijoje trūksta mokytojų, todėl dirbantiems pedagogams tenka didinti krūvį.

„Pas mus trūksta mokytojų: lietuvių kalbos, matematikos, anglų. O ką daryti, mokinius reikia mokyti, tai tenka įkalbinėti mokytojus, kad jie imtų didesnį krūvį. Įsivaizduokit mokytoją, dirbantį kasdien po 7 pamokas, kurioms dar ruoštis reikia. Atrodo, kad mokytojas tik pamokas veda ir daugiau nieko. Mokytojas ne 8 valandas per dieną dirbą, o 9, ir 10, ir daugiau“, – susidariusią situaciją komentavo mokyklos direktorius.

Pasak Z. Popovo, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas mokytojams, labai svarbu, kad valdžia vykdytų ilgalaikę strategiją.

„Turi būti ilgalaikė strategija, kuri atėjus naujai valdžiai turėtų būti vykdoma, kad nauja valdžia nekeistų įstatymų“, – teigė direktorius.

Pasak Vilniaus Pilaitės gimnazijos vokiečių kalbos mokytojos Genutės Galeckienės, dalyvaujančios įspėjamajame streike, jaunimo žinios neretai nukenčia būtent dėl to, kad mokytojai yra vargšai.

„Aš dirbu mokytoja 30 metų, ir kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, galvojau, kad mes, lietuviai, pirmiausiai dėmesį kreipsime į mūsų vaikus, į mūsų švietimą. Dabar matau, kiek mūsų jaunimas žinių neturi vien dėl to, kad mes patys, mokytojai, esame vargšai. Sakoma, kai mokytojas nėra alkanas, tai ir vaikai nenukenčia, bet jeigu mes, mokytojai, negalime net patenkinti savo būtiniausių poreikių, tai daugelis išeina iš mokyklos“, – pedagogų poziciją išreiškė streikuojanti vokiečių kalbos mokytoja.

G. Galeckienė taip pat pritarė Pilaitės gimnazijos direktoriaus minčiai, kad mokykloms labai sunku pritraukti jaunų pedagogų, o senstantys mokytojai tampa aktuali Lietuvos problema.

„Jaunimas pastaruoju metu neateina į mokyklas, mes esame pensininkai, mes greitai išeisime iš mokyklų. Kas tuomet mokys vaikus? Ir jeigu nebus pakeltas mokytojų prestižas, ateitis bus labai ne kokia", – kalbėjo G. Galeckienė.

LŠMPS vienija daugiau nei 10 tūkst. narių ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.

ELTA primena, kad švietimo darbuotojai sako esantys nepatenkinti, nes profsąjungos susitarimui su Vyriausybe įgyvendinti po biudžeto pristatymo Seime trūksta kiek daugiau nei 62 mln. eurų. Profsąjunga reikalauja, kad 2020 m. biudžete būtų realizuotas 2017 metais su Švietimo ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.