Vyks ar nevyks renginių ir koncertų Šiaulių arenoje?

Jau kuris laikas Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių arenos operatorius – VšĮ „Pramogų sala“ – nesutaria dėl 2016 metais išmokėto koncesijos mokesčio. Ginčas persikėlė į teismą. Norėdama susigrąžinti 2016 metais galimai be reikalo išmokėtą 215 tūkstančių eurų koncesijos mokestį, Šiaulių miesto savivaldybė paprašė teismo įmonei „Pramogų sala“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kitaip tariant – įšaldyti jos sąskaitas. Tačiau „Pramogų salos“ direktoriaus pavaduotojas neslepia, kad dėl to sunku vykdyti būtinus įsipareigojimus. Ką jau kalbėti apie honorarų už suplanuotus renginius ar koncertus išmokėjimą atlikėjams. Tad kol abi šalys ieško teisybės, Šiaulių arenoje papramogauti norintiems žmonėms gali tekti išgirsti nemalonią žinią, kad renginys ar koncertas, į kurį jie susiruošė, tiesiog neįvyks.

Nepataisė finansinės ataskaitos

Pirmadienio spaudos konferencijoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis žurnalistams dar kartą priminė, kodėl Savivaldybė tikisi iš VšĮ „Pramogų sala“, Šiaulių arenos operatorės, atgauti 2016 metais išmokėtą 215 tūkstančių eurų koncesijos mokestį. „Mes gavome Finansų ministerijos konsultaciją dėl 2015 metų apskaitos ir šita konsultacija rodo, kad „Pramogų sala“ ne taip pasielgė su 2015 metų apskaita. Žinodami tokią oficialią ministerijos poziciją, mes negalėjome nereaguoti ir tiesiog jiems pasiūlėme dar šių metų sausį pataisyti 2015 metų finansinę atskaitomybę pagal ministerijos konsultacijos turinį“, – žiniasklaidai aiškino Savivaldybės administracijos vadovas.

Pasak jo, „Pramogų salai“ buvo leista pateikti reikiamus dokumentus su pataisymais, tačiau jokio atsakymo nebuvo gauta. „Pagal mūsų specialisto paskaičiavimus, tai turėjo daryti esminę įtaką 2015 metų veiklos rezultatui. Tai yra apskaitoje turėjo būti parodytas pelnas, o jeigu pelnas, vadinasi – 2016 metų koncesijos mokestis buvo pervestas be reikalo“, – aiškino A. Bartulis.

Kreipėsi į teismą

Nesulaukusi pataisytų dokumentų, Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į teismą. „Kreipiantis į teismą, mes atkreipėme dėmesį, kad įmonė jau septynerius metus veikia nuostolingai. Mūsų laimėjimo atveju šiai įmonei tai didelė suma (215 tūkstančių eurų), mes, formuodami ieškinį, prašėme teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sąskaitos piniginių lėšų arba turto areštą), kuris leistų mums užsitikrinti teismo įgyvendinimą. Teismas, apsvarstęs šį prašymą, jį patenkino“, – sakė A. Bartulis.

Savivaldybės administracijos vadovas neslėpė, kad „Pramogų sala“ su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutiko ir teismo sprendimą skundė, tačiau jis liko galioti, o jį įgyvendinti padeda Savivaldybės pasirinktas antstolis. Anot A. Bartulio, teismo nutartyje pažymėta, kad išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu ir būtinosiomis komunalinėmis paslaugomis, gali būti dengiamos iš areštuotų lėšų. „Pramogų sala“ šita galimybe naudojasi. Per mėnesį, mūsų žiniomis, apie 23 tūkstančiais lėšų, susijusių su darbo santykiais, jie naudojasi, nes leidžia antstolis, kai sulaukia šitų pinigų pagrįstumą įrodančių dokumentų“, – aiškino A. Bartulis.

Siūlyti mokesčio grąžinimo variantai

Pasak A. Bartulio, susitikimuose su „Pramogų sala“ diskutuota: jeigu įmonė į depozitinę sąskaitą pateikia šitą sumą (215 tūkstančių eurų), Savivaldybė savo ruožtu galėtų kreiptis į teismą, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų atšauktos. Toks pasiūlymas iš „Pramogų salos“ pusės nebuvo priimtas. „Pirmadienį mes pasiūlėme dar vieną galimybę – dalinį depozitą. Mums nežinoma, kokia suma pinigų yra areštuotose sąskaitose ir kokia galėtų būti laimėjimo teisme atveju mums pervesta. Bet kažkokia suma yra, taigi, užtektų dalinio depozito. Tačiau ir į tai minėta įmonė nereagavo“, – pasakojo A. Bartulis.

Šita situacija buvo diskutuota ir Savivaldybės Kontrolės komitete. Klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atšaukimo Savivaldybės administracijos direktorius aptarė su Kontrolės komiteto pirmininku Alfredu Lankausku. „Jeigu Taryba imsis tokios formos kaip įpareigoti mane, kaip administracijos direktorių, nors įdomiai atrodytų, kaip Taryba gali įpareigoti atsisakyti vykdyti nuo teismo sprendimo. Teismas jau yra nusprendęs, sprendimas yra vykdytinas ir, tiktai atsiradus įvykdymo požymiams, tik tada būtų galima kreiptis dėl šios nutarties panaikinimo, kadangi per laikinąsias apsaugos priemones būtų pasiekti reikalingi tikslai – sukaupta būtinoji suma“, – pasakojo A. Bartulis.

Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, šito požymio nėra, todėl jis neįsivaizduoja, kaip politikai galėtų priimti sprendimą įpareigoti jį nutraukti laikinąsias apsaugos priemones, nes dar šita suma nėra sukaupta. Nei per areštuotas sąskaitas ar turtą, nei per laikiną depozitą.

Dar viena galimybė

Siūlymui nemokėti 2018 metų koncesijos mokesčio ir taip išlyginti finansinę padėtį nepritarė seniūnų sueiga. Ji nusprendė, kad įsipareigojimus pagal koncesijos sutartį 2018 metais reikia vykdyti, paliekant taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau jei seniūnų sueiga persvarstytų, o „Pramogų sala“ sutiktų negauti 2018 metų koncesijos mokesčio, tuomet Savivaldybė skaičiuotų, kokia suma yra areštuota, kokia susikauptų likusius mėnesius, šiemet nemokant koncesijos mokesčio, ir tada išsilygintų. Tuomet būtų galima atšaukti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau dėl šito siūlymo A. Bartulis dar nežino „Pramogų salos“ nuomonės. Pasak jo, įmonės rankose yra visi svertai, kuriais jie galėtų savo situaciją palengvinti. Jei to nedaro, neturėtų kaltinti Savivaldybės, ginančios viešąjį interesą.

Siūlymus laiko absurdu

Naujienų portalas Etaplius.lt išklausė ir VšĮ „Pramogų sala“ nuomonės dėl Savivaldybės siūlymų. Redakcija su įmonės direktoriaus pavaduotoju veiklos ir strateginės plėtros klausimams susisiekė telefonu. Išgirdęs, apie ką teiraujasi žurnalistai, Gintaras Radavičius sutiko atsakyti į klausimus.

Pasak G. Radavičiaus, Savivaldybės pateiktus siūlymus VšĮ „Pramogų sala“ laiko absurdiškais. „Jie nori taip, kaip jie nori, savivaliauja. Visų pirma, tai, kad siūlo nemokėti, buvo A. Bartulis priėmęs vienas pats asmeniškai. Nemokėti koncesijos sutarties mokesčio, neva jie turėjo 2016 metais nemokėti. Bet tai yra jų nuomonė. Mes negalime vadovautis vien jų nuomone“, – sakė G. Radavičius.

Anot jo, Savivaldybė turi vieną nuomonę, o „Pramogų sala“ – kitą. „Pirmiausia, koncesijos sutartis nurodo, kad visus klausimus reikia spręsti derybų būdu. Jokių derybų niekada nebuvo. Tai yra viena. Antra, jeigu derybos nepavyksta, tai reikia kreiptis į arbitražą. O jie iš karto – nei derybų, nei nieko – iškart kreipėsi į teismą“, – piktinosi G. Radavičius. Pasak jo, „Pramogų sala“ siūlė abiem šalims kreiptis į finansų ekspertą, kad jis išaiškintų, kas teisus.

Savivaldybė nori bankroto

„Mūsų 2015 metų pinigų apskaita, visų pirma, yra audituota. Auditą atliko profesionalai, žmonės, įeinantys į teismų ekspertų sąrašą. Savivaldybė jų išvada nepasitikėjo“, – teigė VšĮ „Pramogų sala“ direktoriaus pavaduotojas. G. Radavičiaus teigimu, 2015 metų auditą patvirtino ir koncesijos komisija, tad kyla klausimas – kam tuomet reikalinga tokia komisija, jei jos darbu nepasitikima.

„Dabar 2018 metais atėjęs Bartulis sugalvoja, kad už 2015 metus kažkas kažką neteisingai apskaitė. Jie tikrai nesiruošia laimėti to teismo. Jie nori padaryti tyčinį mūsų bankrotą, naudodami įvairiausius mechanizmus“, – neslėpė pasipiktinimo pašnekovas. Anot jo, kreipimasis į teismą ir sąskaitų areštavimas yra tik Savivaldybės žaidimas, o ne viešojo intereso gynimas. „Mes tai giname viešąjį interesą, nes mums reikia Savivaldybės turtą (t. y. areną) išsaugoti, išlaikyti, atlikti atitinkamas patikras, laiku viską padaryti ir panašiai. Dabar visas patikras, taip pat ir arenos draudimą, mes, kaip koncesininkas, privalome atlikti, bet negalime, nes mums Savivaldybė areštavo sąskaitas“, – teigė G. Radavičius. Taigi, VšĮ „Pramogų sala“ negali atlikti reikalingų funkcijų.

Pateikė savo siūlymą

Pasak pašnekovo, dabar įmonei neleidžiama mokėti už komunalinius patarnavimus. Anot G. Radavičiaus, „Pramogų salai“ iš areštuotos sąskaitos leidžiama mokėti tiktai atlyginimus darbuotojams, GPM, PVM ir mokestį „Sodrai“. „Bartulis yra melagis. Mes pas merą kabinete trise – aš, meras ir A. Bartulis – aiškiai įsivardijome, kad jeigu taip būtų, kad tie pinigai buvo neteisingai apskaičiuoti, ir atsirastų teisė Savivaldybei nemokėti koncesijos mokesčio, tai kadangi sutartis galioja dar trejus metus iki 2021 metų, tai tada jie galėtų per tuos trejus metus ar dvejus mokėti ne pilną koncesijos mokestį, o pusę“, – aiškino G. Radavičius. Anot jo, tada Savivaldybė ir mokesčių mokėtojai tikrai neliktų nukentėję, o teismo pripažinti neteisėtais sumokėti pinigai sugrįžtų į Savivaldybės biudžetą.

„Jie tyčia apie tą mechanizmą nešneka. Jie sako – tai ką, per dešimt metų neturite 200 tūkstančių? Padėkite į depozitą ir viskas. Čia pasiūlymas? Iš kur mes galime turėti uždirbę tokią sumą pinigų? Mes jų neturime“, – neslėpė apmaudo G. Radavičius. Pasak VšĮ „Pramogų sala“ direktoriaus pavaduotojo, netgi kai antstolis leido išmokėti atlyginimus ir įvairius mokesčius, Savivaldybė tokius antstolio veiksmus apskundė. Tik teismas, anot G. Radavičiaus, šį skundą pirmadienį atmetė.

G. Radavičius portalui teigė nematęs A. Bartulio minimos Finansų ministerijos rekomendacijos, pagal kurią neva „Pramogų sala“ turėjo sutvarkyti 2015 metų finansinę ataskaitą. Apie tą rekomendaciją jis klausė Kontrolės komiteto posėdyje, kuriame buvo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička, – kas matė tą ministerijos raštą. „Tai šoko į akis, kad mes neprivalome čia niekam rodyti. Netgi politikai piktinosi. Sako, tai mes irgi nežinome“, – prisiminė G. Radavičius. Anot jo, tas raštas – tik rekomendacinio pobūdžio. Tą įmonei išaiškino pati Finansų ministerija. „Turime tą raštą, bet abi pusės skirtingai jį skaito“, – sakė „Pramogų salos“ direktoriaus pavaduotojas.

Rizika netekti renginių

„Mes pasiūlėme patį racionaliausią būdą. Kreipėtės į teismą, tegul teismas ir išsprendžia, kas yra teisus. Jie ar mes. Bet jeigu bus teismo sprendimas, kad mes neteisūs („Pramogų sala“), tai jie per dvejus metus, mokėdami po pusę koncesijos mokesčio, taip atsiims 2016 metų koncesijos mokestį. Manome, kad toks pasiūlymas yra pats logiškiausias“, – pakartojo G. Radavičius.

Pasak jo, Savivaldybės prašymu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau kliudo įmonei vykdyti veiklą. Vasarą arenoje renginių gerokai mažiau, bet ir tam, kad jie įvyktų, „Pramogų sala“ dabar priversta skolintis pinigų. „Mes jau praradome vieną renginį. Į Šiaulius neatvažiuoja režisieriaus Emilio Vėlyvio ZERO LIVE SHOW. „Jie važiuoja į keturių miestų arenas, o Šiaulius aplenks. Šiaulių arena nuoširdžiai bendradarbiauja su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, net trys renginiai yra numatyti rudenį. Bet arena dėl įšaldytų sąskaitų su minėtu teatru dar nėra atsiskaičiusi už balandžio mėnesį įvykusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“. „Tai jeigu mes neatsiskaitysime, tai jie, manau, tikrai neveš renginių į skolą“, – sakė G. Radavičius.

Taigi, ar Šiaulių miesto gyventojai ir svečiai turės kur eiti artimiausiu metu, ar įvairūs renginiai ir koncertai Šiaulius aplenks, priklausys nuo to, kaip greitai miesto Savivaldybė ir VšĮ „Pramogų sala“ išspręs nesutarimus. Anot G. Radavičiaus, su užsienio atlikėjais būna avansinių ir tarpinių pamokėjimų, taip pat pinigai sumokami prieš pat renginį ar iškart po jo. „Tai mes avansinius pamokėjimus pavasarį spėję esame padaryti, vasaros pabaigoje reikės daryti tarpinius pamokėjimus, tai jei mes to nepadarysime, žinoma, jie gali atšaukti koncertus“, – neslėpė „Pramogų salos“ direktoriaus pavaduotojas.