Vygaudas Ušackas vadovaus KTU Europos institutui

Glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Kauno technologijos universitetu (KTU) ne vienerius metus palaikęs garsus Lietuvos ir Europos diplomatas, politikas, Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas spalio mėnesį atvers naują savo karjeros puslapį – pradės vadovauti KTU Europos institutui. Būtent šiame universiteto padalinyje V. Ušackas prieš 17 metų pasakė vieną iš pirmųjų oficialių savo, kaip pirmojo Lietuvos vyriausiojo derybininko dėl stojimo į ES, kalbų.

„Tiek su KTU, tiek su kitais Lietuvos universitetais esu užmezgęs labai artimus ryšius. Akademinę bendruomenę ir studentiją visuomet laikiau neatsiejama ir viena svarbiausių Valstybės progreso, modernizavimo, ekosistemos dalių“, – teigė V. Ušackas.

„Vadovaudamas Europos Institutui stengsiuosi diegti įgytą ilgametę patirtį bei veiklos metodiką – tarpdisciplininės sinergijos kūrybą. Tai iš esmės „think tank“ formato veikla, kurioje dalyvaujantys tyrinėtojai išvien su įvairių profesijų praktikais formuluoja atsakus ir rekomendacijas strateginiais šalies ir regiono ekonomikos, socialinės raidos, nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais“.

Sugrįžimą į universitetinę veiklą ES pareigūnas vadina atsinaujinimu ir net savotišku atgimimu: „Iš laisvai ir kritiškai mąstančios akademinės bendruomenės taip pat tikiuosi daug ko išmokti, gauti kaip įmanoma daugiau unikalių papildomų įžvalgų apvaliųjų stalų diskusijose, debatuose, paskaitose, susitikimuose.“

V. Ušackas teigė tikintis mokymosi visą gyvenimą idėja, visuomet yra atviras naujoms žinioms, patirtims ir vertinimams.

Briuselis-Vašingtonas-Londonas-Vilnius-Kabulas-Maskva-Kaunas

Spalio 1-ją baigiantis ES ambasadoriaus kadenciją Maskvoje V. Ušackas prisimena, kad bendradarbiavimas su KTU prasidėjo dar tais laikais, kai buvo pradėtas griauti komjaunimas ir kūrėsi nepriklausomos studentų sąjungos bei atstovybės. Tuomet garsus diplomatas ėjo Lietuvos studentų Koordinacinės tarybos viceprezidento pareigas bei glaudžiai dirbo su tuometinio KPI studentais.

V. Ušackas diplomatinę karjerą pradėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Jam teko dirbti, o vėliau ir vadovauti įvairiems darbo kolektyvams: nuo pirmojo LR Užsienio reikalų ministerijos pareigūno, kuravusio ES ir NATO klausimus, iki didžiausios ES atstovybės pasaulyje – Afganistane, kur teko vadovauti 150 darbuotojų kolektyvui ir kuruoti 300 mln. eurų biudžetą.

V. Ušackas dirbo svarbiausiuose Lietuvos ir Europos diplomatijos baruose: buvo pirmasis vyriausiasis derybininkas dėl stojimo į ES, o NATO plėtros metu – Lietuvos ambasadorius Vašingtone, vėliau Londone, kur daug prisidėjo buriant lietuvių bendruomenę.

Kaip Lietuvos Užsienio reikalų ministras finansinės krizės metu ypatingą dėmesį skyrė ekonominei diplomatijai bei santykių su JAV stiprinimui. Šiuo metu, būdamas ES ambasadorius Rusijos Federacijoje, yra pagrindinis ES balsas ir veidas Maskvoje, siekiant atsako į Rusijos agresyvią politiką.

Diplomatas yra paskelbęs daug straipsnių ir interviu, skaitė paskaitas ir dalyvavo mokslinėse konferencijose įvairių šalių universitetuose – nuo Stanfordo, JAV iki Vladivostoko, Rusija. Jis žada ir toliau išlikti aktyviu tarptautinėje politikoje. Kaip Europos Užsienio Reikalų Komiteto nariu dalyvaus projektuose susijusiuose su ES tolimesne vidaus raida, ES santykiais su JAV, padės formuoti atsakus į grėsmes ir iššūkius, kylančius dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose , įtemptų santykių su Rusija ir kt.

V. Ušackas skirtinguose pasaulio kampeliuose per 26 metus įgytą žinių „kapitalą“, visapusišką patirtį, lyderystės pamokas sieks perteikti ne tik KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos studijų studentams, bet ir jaunuoliams, besigilinantiems į informatikos, matematikos, ekonomikos, technologijų ir kitas sritis.

Sukaupta ilgametė V. Ušacko diplomatinės, visuomeninės, politinės veiklos patirtis, lyderystės ir vadybos įgūdžiai, kritinis mąstymas bei žinios apie tai, kaip kiekvieną pilietį tiesiogiai veikia tarptautinė ekonomika ir politika, suteiks pridėtinę vertę tiek KTU, tiek ISM studentams.

Tiki stiprios Lietuvos stiprioje ES idėja

Naujasis Europos instituto vadovas žavisi KTU tarpdisciplininiu požiūriu, kuris padeda rengti naujos kartos inovatyvius, technologijas, inžineriją su „minkštaisiais“ įgūdžiais studijose, o vėliau ir karjeroje gebančius derinti specialistus.

„Tai, jog KTU pradėjo įgyvendinti svarbų tikslą – pereiti prie kokybe grįstų intensyvių studijų, kokios yra vykdomos ir daugelyje ES šalių, ir pirmasis Lietuvoje startavo su 3 metų trukmės bakalauro studijų programa, liudija universiteto proveržį ir kryptingą darbą, siekiant Lietuvos progreso ir modernios ateities kūrimo“, – vertino V. Ušackas.

„Su KTU esu susijęs tiek istoriškai, tiek emociškai – šiame universitete mokėsi mano brolis. Su KPI studentais griovėme komjaunimą, kartu sirgome už „Žalgirį“ Kaune ir Maskvoje. Labai malonu po 26 metų diplomatinės karjeros sugrįžti į akademinę bendruomenę ir laisvo mąstymo atmosferą, prisidėti prie jauno žmogaus ugdymo, šalies ekonomikos ir kitų problemų sprendimo“, – kalbėjo V. Ušackas.

Sąlytis su KTU Europos institutu ES pareigūnui pasireiškia per tikėjimą Europos Sąjunga bei stiprios Lietuvos stiprioje Europoje idėja: „Taip pat siekį racionaliai, remiantis geriausia praktika, valdyti grėsmes, krizes, ieškoti sprendimų, kaip spręsti didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva, tokiais kaip demografija.“

Tikintis tarpdisciplinine veikla ir išsilavinimu, V. Ušackas įsitikinęs, kad tokiose srityse kaip cheminės technologijos, informatika, verslas, gamtos mokslai, matematika, mechanika, elektronika, statyba, architektūra KTU rengiami specialistai, yra be galo svarbūs: „Šių sričių studentija reikalinga Lietuvos ekonomikos proveržiui, siekiant suteikti šaliai papildomą impulsą, naujas žinias ir aukštą pridėtinę vertę.“

Dėmesio centre – Lietuvos demografinė situacija

V. Ušackas išskyrė tris svarbiausius tyrimų interesus: ES ir užsienio politika (tiesioginis ryšys su KTU Europos institutu ir Europos idėja), nacionalinio saugumo klausimai, susiję su rizikų ir grėsmių valdymu, bei Lietuvos demografinė situacija.

„Kartu su kitų disciplinų ir mokslo šakų profesūra bandysiu rasti atsakymus į svarbiausią Lietuvos nacionalinio saugumo, ekonomikos grėsmę – demografinius pokyčius, kuri turi atsirasti visų mūsų dėmesio centre, nes gyventojų skaičiaus mažėjimas susijęs ne tik su Lietuvos ateitimi, bet ir jos vieta ir vaidmeniu Pasaulyje“, – pabrėžė V. Ušackas.

Pasak jo, ne mažiau svarbūs iššūkiai, kuriuos jau dabar turi spręsti Lietuva: rizikų valdymas, susijęs su išorinėmis, erdvinėmis grėsmėmis ir stipresnis savo, kaip ES narės, tapatybės identifikavimas.

„ES atsidūrė keleto iššūkių sankirtoje. Šiandien nereikia būti technologijų ar informatikos specialistu, kad suprastum ir pajustum, kad pasaulis tapo kur kas labiau susijęs, kompleksinis ir sparčiai besikeičiantis, iškyla naujos ekonominės ir politinės pasaulio galios, – kalbėjo diplomatas. – Nusistovėjusi tvarka yra ginčijama: tiek nelegaliais ir agresyviais Rusijos veiksmais Ukrainos atžvelgiu, tiek atsiradusiomis naujomis grėsmėmis, tokiomis kaip kibernetinis saugumas, tarptautinis terorizmas.“

Europos Sąjungos „ABC“: sėkmingai studentų ateičiai

Naujasis Europos instituto vadovas sieks priminti jaunajai kartai, kad Lietuva yra dalis ES, kuri yra nacionalinio saugumo, gerbūvio, ekonominės pažangos ištaka ir ateitis.

Pasak V. Ušacko, ES liečia kiekvieno mūsų gyvenimą, todėl bazinių taisyklių suvokimas, kaip galime paveikti sprendimus, priimamus ES, ir kaip pati Sąjunga veikia ir lemia mūsų kasdienybę, nepriklausomai nuo specialybės, yra „abėcėlinis“ dalykas, su kuriuo susipažinęs jaunas žmogus ateityje bus kur kas sėkmingesnis.

„Tikiuosi, kad būdamas Europos instituto direktoriumi, bendraudamas su studentija, su skirtingų KTU fakultetų ir kitų universitetų atstovais, padėsiu praplėsti žinių bagažą apie nišines sritis, kuriuose Lietuva gali ne tik sėkmingai reikšti, bet ir būti pavyzdžiu ir lyderiu ES“, – sakė pašnekovas.

Jo įsitikinimu, Lietuvos sėkmės raktas yra tvari šalies ekonomikos ir politikos raida, kurios pamatu yra Lietuvos piliečio pasitikėjimas valstybe bei piliečių apsisprendimas būti ir kurti Lietuvoje: „Tai reiškia būtinos ekosistemos sukūrimą, kurioje žmogus išsilaisvintų nuo stereotipų, gąsdinimų ar perteklinių draudimų. Svarbu skatinti laiminčio asmens savivoką – išlaisvinti žmogaus kūrybingumo potencialą, kuris patikėtų ir kurtų pergalingą Lietuvą.“