Vygaudas Ušackas: Lietuva turi du ramsčius saugumo srityje

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje viešėjęs Vygaudas Ušackas – diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras ir Lietuvos ambasadorius JAV bei Rusijoje, projekto „Misija Sibiras“ iniciatorius – pristatė atsiminimų knygą „Diplomatinė misija. Nuo Skuodo iki Baltųjų Rūmų“. Sulaukęs daugybės šiauliečių klausimų apie galimą Rusijos įsiveržimą į Lietuvą, diplomatas ramino: „Ir D. Trumpas, užklaustas apie Baltijos šalis bei jų saugumą, pripažino, kad jos yra labai sunkioje situacijoje, bet užtikrino, kad NATO įsipareigojimai galioja.“

Knygos idėja ilgai brandinta

V. Ušackas kelerius metus brandino mintį parašyti atsiminimų knygą. Pirmas pasiūlymas buvo tuomet, kai baigė tarnybą Afganistane, kuriame 2010–2013 m. dirbo Europos Sąjungos specialiuoju pasiuntiniu ir delegacijos vadovu. Vienas Holivudo režisierius siūlė jam kartu parašyti scenarijų filmui apie ES ambasadorių Kabule. Tačiau tada V. Ušackas jau buvo sutikęs dirbti ES ambasadoriumi Rusijoje, tad darbo nebūtų pavykę suderinti su kūrybiniu procesu.

Pasak užsienio politikos profesionalo, ilgametis darbas diplomatijoje išmokė, kad verta po kiekvieno etapo daryti „akauntus“, t. y. įvertinti, kokias pamokas tu padarei, ko išmokai.

Po tarnybos Maskvoje 2013–2017 m. vėl buvo sulaukta siūlymų atsiminimų knygai. Idėja ir vėl buvo nukelta dėl įvairių pareigų institucijose, vėliau – darbo santykių privačiame versle. Tik pernai pradėjęs privatų konsultavimo verslą, V. Ušackas rado laiko knygos rašymui.

Kaip teigė diplomatas, „buvo labai malonu sulaukti telefoninio skambučio iš Valdo Adamkaus, kuris itin motyvavo rašyti šią atsiminimų knygą. Jis įvertino, kad knyga skirta ne tik diplomatams, politikams, bet ir visiems žmonėms.“

Knyga buvo išleista ribotu, 500 egzempliorių tiražu, ir jau išgraibstyta. Autorius patikino, kad naujas knygos tiražas jau pakeliui, o pelnas, gautas už knygos pardavimus, bus skirtas Šv. Pranciškaus onkologijos centrui Klaipėdoje.

„Gerbti kito žmogaus orumą“

V. Ušackas gimė ir augo Žemaitijoje, Skuodo rajone. „Pirmieji mano mokytojai buvo tėvai, seneliai iš Skuodo krašto, kurie įskiepijo darbštumą, atkaklumą, žemaitišką užsispyrimą. Mokslo siekimas irgi buvo jų įskiepytas nuo mažens. Seneliai mano išgyveno Sibiro tremtį. Mama vaikystėje buvo pašauta susišaudyme tarp stribų ir partizanų. Mano senelis labai mėgdavo klausytis „Amerikos radijo“ per braškantį radijo aparatą“, – prisiminė politikas.

Rašydamas knygą buvęs ambasadorius stengėsi atskleisti sutiktų žmonių charakterius objektyviai, per savo patirtį.

„Gerbti kito žmogaus orumą yra viena iš mano asmeninių aksiomų. Dėl šios priežasties knygoje kalbu pagarbiai apie visus savo kelyje sutiktus žmones. Knyga taip pavadinta – „Nuo Skuodo iki Baltųjų Rūmų“, – nes prasmingiausiu savo darbu laikau Lietuvos narystę NATO ir ES“, – kalbėjo jis.

Sunkiausia misija – Rusijoje

V. Ušackas pripažįsta, kad sunkiausia dirbti fiziškai teko Afganistane, nes ten buvo karo zona su pavojais ir pasikėsinimais į gyvybę. Tačiau žymiai sunkiau moraliai ir politiškai buvo dirbti Maskvoje.

„Aš patekau į tą mėsmalę, kai ES dar įsivaizdavo galinti sukurti produktyvius santykius su Rusija: nuo Vladivostoko iki Lisabonos. Mane, kaip ES pasiuntinį, rusai labai akylai prižiūrėjo. Tai buvo beprecedentis atvejis, kai rytų europiečiui buvo patikėta atstovauti tuo metu 28 ES narėms. Tokiu būdu buvo siekiama į ES diplomatiją įnešti kitokių spalvų, siunčiant į Rusiją nepalankiai nusiteikusių šalių atstovą“, – dalinosi jis.

Rusija sparčiai keitėsi ne į gera

Jau 2013 m. atvykęs dirbti į Rusiją, V. Ušackas pastebėjo, kad ši šalis smarkiai keičiasi. Ir ne į gerą pusę. Buvo nuojauta, kad Krymas gali būti užpultas.

„Oficialiuose pokalbiuose buvo aiškiai jaučiama, kad formuojama itin nepalanki nuomonė apie Ukrainą ir apie Vakarus. Ta pozicija atėjo iš paties Rusijos prezidento V. Putino, persmelkta ne tik politinių, karinių, bet ir religinių įsitikinimų, kad Vakarai nori atplėšti Ukrainą nuo Rusijos. Buvo teigiama, kad Ukrainos nėra kaip valstybės, nėra tokios tautos, kad ji yra istoriškai Maskvos kunigaikštystės dalis, religiniu požiūriu priklausanti Maskvos patriarchui. Įtampa stiprėjo, nes Ukraina tuomet turėjo pasirašyti asociacijos sutartį su ES“, – prisiminė politikas.

Diplomatas įvardija ES klaidą tuo lemiamu laiku: „Manau, kad tuomet, po Krymo užpuolimo, ES galėjo įvesti tokias sankcijas Rusijai, kokios yra taikomos dabar, tai galbūt būtų sustabdę šią šalį, ir nebūtų to, kas yra šiandien. Mes nesugebėjome tada susitelkti ir duoti reikiamą griežtą atsaką Rusijai.“

D. Trumpui svarbiausi JAV nacionaliniai interesai

Susitikime su šiauliečiais paklaustas, ar JAV prezidentas D. Trumpas su Rusijos prezidentu V. Putinu šiuo metu „dalinasi pasaulį“, V. Ušackas diplomatiškai atsakė, kad tokių ketinimų kartu su Kinijos prezidentu jie turbūt turi.

„Kalbant apie šiandienos situaciją pasaulyje, svarbiausia žiūrėti, ką kalba faktai. D. Trumpas jau nuo praėjusių metų kalbėjo, ką jis keis, tapęs JAV prezidentu. Niekas jo kalbų negirdėjo, o buvo aiškiai pasakyta, kad svarbiausi jam bus Amerikos nacionaliniai interesai, t. y. jos nacionalinis saugumas ir ekonominė gerovė. Tai reiškia, kad D. Trumpas skirs dėmesį sienų kontrolei ir nelegalių emigrantų mažinimui. Kitas jo numatytas planas – surasti bendradarbiavimo su Kinija būdų. Apie Ukrainos-Rusijos karą D. Trumpas sakė, kad tai nėra Amerikos karas, tai Europos karas, o jam reikia bendrauti su Rusija dėl kitų interesų“, – paaiškino lektorius.

Galimi Ukrainos karo pabaigos scenarijai

V. Ušackas akcentavo, kad „visi karai baigiasi diplomatija“. Remdamasis savo ilgamete diplomatine patirtimi, susitikime pabandė sudėlioti galimus Ukrainos karo pabaigos scenarijus: „Neišvengiamai vyks derybos, įsigalios paliaubos, kurios bus nepatogios Ukrainai. D. Trumpas reikalaus tiek ukrainiečių, tiek rusų padaryti nuolaidų, sustabdyti karinius veiksmus. O svarbiausias klausimas, kokias saugumo garantijas įsipareigos suteikti Europa ukrainiečiams derybose. Europa turės nuspręsti dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą, Lietuva – taip pat.“

„NATO įsipareigojimai vis dar galioja“

Knygos autorius, sulaukęs daugybės šiauliečių klausimų apie galimą Rusijos įsiveržimą į Lietuvą, ramino, kad tarp Ukrainos ir Lietuvos yra didžiulis skirtumas. Mes esame ir ES, ir NATO nariai, o NATO įsipareigojimų penktas straipsnis iki šiol galioja.

„Ir D. Trumpas, paklaustas apie Baltijos šalis bei jų saugumą, pripažino, kad jos yra labai sunkioje situacijoje, bet užtikrino, kad NATO įsipareigojimai galioja. Kol kas Europa neturi tokių karinių pajėgumų, kuriuos turi JAV nacionalinė kariuomenė. Reikia bent 300 tūkstančių gerai apginkluotų, treniruotų, su moderniausia įranga ir logistika karių. Tokių divizijų Europa tiesiog neturi. JAV šiuo metu Europoje dislokuoja apie 100 tūkstančių tokių karių, iš kurių apie 1 500 yra Lietuvoje. Faktas tas, jog reikalui esant, JAV gali atgabenti į Europą dar 200 tūkstančių puikiausiai pasirengusių karių. Kol Europa sukurs tokią diviziją, gali užtrukti 10–15 metų“, – paaiškino diplomatas.

Lietuva turi du ramsčius saugumo srityje

V. Ušackas pasidžiaugė, kad be JAV, Lietuva turi antrą ramstį saugumo srityje.

„Vokietijos brigada bus įkuriama Lietuvoje. Tai didelė paspirtis mūsų šaliai, todėl reikia padaryti viską, kad Vokietijos kariai čia jaustųsi patogiai ir kuo greičiau galėtų įsikurti. Lietuvos Vyriausybė turi paspartinti viešuosius pirkimus ir statybų reikalus arba atiduoti šią sritį verslui. Tačiau, pirmiausia, Lietuva turi padaryti viską, kad JAV pajėgos nebūtų atitrauktos, nes kol esame Amerikos protektoratas, Rusija mūsų nepuls“, – tikino jis.