VU rektorius A. Žukauskas: laukiame, kol valstybė supras

Šalyje mažėjant besimokančiųjų, Vilniaus universitetas (VU) pritraukia vis daugiau studentų iš užsienio. Rektorius Artūras Žukauskas teigia, kad tai ypač gera naujiena demografijos problemų kamuojamai Lietuvai. Vis dėlto VU studijas renkantis net turtingų Vakarų šalių piliečiams, seniausioji šalies aukštoji mokykla valstybės skiriamų finansų gausa pasigirti negalinti.

Prof. A. Žukauskas pastebimai didėjančius užsienio studentų srautus aiškino augančiu universiteto tarptautiniu prestižu.

„Bakalauro studijose - įskaitant užsienio studentus - išaugo daugiau kaip 5 proc. priėmimas ir labai džiugu, kad daugiau kaip 50 proc. išaugo užsienio piliečių priėmimas. (...) Pakilome „QS“ reitinge - viename iš trijų svarbiausiųjų - į praktiškai penktojo šimtuko pradžią (401-410 vietos. - ELTA). Susidomėjimas VU iš užsienio išaugo tris kartus pagal pirminių paraiškų skaičių. O priimtų studentų, užsienio piliečių, išaugo pusantro karto“, - Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, vardijo Vilniaus universiteto rektorius.

Pasak A. Žukausko, studijuojančių užsieniečių skaičiai universitete kol kas nėra įspūdingi, bet jeigu tendencijos išliks, jos padės spręsti šaliai opias problemas.

„Šiandien tas augimas skaičiais nėra didelis - nuo 80 iki maždaug 130, - bet jeigu tokiais tempais toliau augsime, užsienio studentai tikrai kompensuos dalį mūsų demografinių problemų, ir tai puiki naujiena, nes Lietuva iki šiol kenčia dėl vadinamojo protų nutekėjimo, o mes aktyviai dirbame proto įtekio srityje“, - kalbėjo rektorius, pridūręs, kad daug užsieniečių VU studijuoja mediciną, ten „vyrauja turtingų Vakarų šalių studentai“. Universitetą renkasi ir Gruzijos, Ukrainos, kitų valstybių piliečiai.

Vilniaus universiteto rektorius vis dėlto pažymėjo, kad vertinant tarptautinio reitingo „kaimynus“, matyti akivaizdus didžiausios Lietuvos aukštosios mokyklos finansavimo neadekvatumas: VU su maždaug 50 mln. eurų valstybės finansavimu nuo 3 iki 10 kartų atsilieka pagal vienam studentui tenkantį finansavimą nuo kitų panašų prestižą turinčių universitetų.

„Estija, kuri pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui gal 10-15 proc. lenkia Lietuvą, gali sau leisti turėti profesorius su 3 tūkst. eurų atlyginimu, o mes šiandien tegalime „sukandę dantis“ ir visus išteklius mobilizavę pasiūlyti tik 1200 eurų (neatskaičius mokesčių)“, - Lietuvos ir Estijos aukštojo mokslo situaciją lygino A. Žukauskas, pastebėjęs, kad Tartu universiteto, kuris esąs 1,5 karto mažesnis už VU, valstybinis finansavimas yra 3 kartus didesnis (minėtame „QS World University Rankings“ reitinge Tartu universitetas užima 314 vietą).

Profesoriaus teigimu, įvardyta 3 tūkst. eurų alga yra riba, kurią peržengus jau galima galvoti ne tik apie užsienio studentų, bet ir dėstytojų iš svečių šalių pritraukimą į universitetą.

A. Žukauskas įsitikinęs, kad valstybė privalo iš esmės pažvelgti į aukštąjį mokslą kaip į strateginę sritį, kurios finansavimas nėra parama, bet yra pridėtinę vertę kurianti - ir faktiškai geriausia galima - šalies investicija.

„Mes turime milžinišką potencialą, galėtume ir pritraukti talentų iš užsienio, ir sustabdyti protų nutekėjimą, duoti dar aukštesnės kokybės išsilavinimą žmonėms tam, kad jie galėtų sukurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Laukiame, kada valstybėje bus tai suprasta, kad aukštasis mokslas yra ta sritis, kurioje sukuriamas protas, žinios, ir kad didžiausia grąža yra būtent iš ten“, - sakė rektorius.

Klausiamas apie stojimo į universitetus slenkstį, A. Žukauskas pakartojo ankstesnę universiteto poziciją, kad būtina minimalų stojimo balą visoje šalyje kelti iki 4. Vilniaus universitetas dėl to esą nieko neprarastų, nes ir taip keliose programose jau taikė šį ir dar aukštesnius slenksčius. Tiesa, pokyčiai pareikalautų ir finansavimo permainų.

„Išlieka studijų krepšelio finansavimo modelis, valstybė žadėjo po truputį paskatinti universitetus už tai, kad jie perėjo prie 3 balų. Ir tikimės, kad toliau augs balas ir kartu augs to krepšelio kaina. (...) Jeigu pereina visa šalis prie 4 balų, tai būtų gerai, kad ir krepšeliai būtų brangesni“, - sakė rektorius, turėdamas omenyje, kad didesnis finansavimas leistų užtikrinti geresnę studijų kokybę.

Profesorius pridūrė, kad jau taikydamas aukštesnius stojimo slenksčius atskirai nuo kitų aukštųjų mokyklų, Vilniaus universitetas tam tikra prasme pralošė, nes neteko dalies išteklių, perėjusių kitiems universitetams, „kur studijų kokybė yra žemesnė, kurie priima prastesnius studentus“.

VU rektorius pasisakė ir dėl aukštojo mokslo reformos, pasak jo, stambinti universitetus verta. Vilniaus universitetas esą pasirengęs plėtoti integracinius procesus su Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetais. Šiuo metu aktyviausiai dirbama su Šiaulių universitetu ir norima padėti suburti Šiauliuose aukšto lygio regioninį universitetinių studijų centrą.

Kaip išvakarėse pranešė pats VU, rugsėjo 1-ąją šioje didžiausioje šalies aukštojoje mokykloje studijuoti pradės 3506 bakalauro ir vientisųjų studijų bei 1254 magistrantūros pirmo kurso studentai.

Į pirmosios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas VU šiemet pritraukė 11 proc. daugiau studentų nei pernai. Į VU įstojo ir beveik pusė (723 iš 1449) į universitetus priimtų „šimtukininkų“.

Kaip ELTA jau skelbė, Švietimo ir mokslo ministerijos išankstiniais duomenimis, šiemet Lietuvos 22 kolegijose ir 21 universitete studijuos per 116 tūkst. studentų, arba 8 tūkst. mažiau nei pernai. Mažėja mokinių ir bendrojo ugdymo mokyklose. Naujuosius mokslo metus, preliminariai vertinant, pradėjo apie pusė milijono mokinių ir studentų.

ELTA