VST vadas V. Grabauskas žada keisti pareigūnų požiūrį į pažeidėjus: negali spardyti surakinto antrankiais žmogaus (interviu)

Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėjęs vadovauti buvęs ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas pabrėžia, kad padidėjus hibridinių grėsmių tikimybei, būtina stiprinti vidinį šalies saugumą, tad, anot jo, reikia daugiau dėmesio skirti ir VST darbo sąlygų gerinimui. Visų pirma, anot jo, reikia spręsti pajėgų trūkumo klausimą, mat šiuo metu VST trūksta apie 30 proc. pareigūnų.

Kaip interviu Eltai sakė naujasis VST vadas V. Grabauskas, siekiant į tarnybą pritraukti naujus pareigūnus, būtina imtis algų didinimo. Pašnekovas neslėpė, kad dalis naujai į VST atėjusių dirbti žmonių tarnyboje neužsibūna dėl to, kad nusivilia gaunamu atlyginimu.

„Atėjusiųjų į VST atlyginimas buvo apie 1000 eurų „į rankas“. Tad gaunama alga nelabai tenkino“, – pasakojo V. Grabauskas.

Patyręs pareigūnas žada ne tik kelti klausimus dėl galimybių didinti algas pareigūnams, bet ir sieks, kad tarnauti VST būtų garbė, įtvirtinti tarnyboje tam tikrą garbės kodeksą, sukurti ir puoselėti tradicijas, vertybių sistemą.

„Pamenu, kai atėjau dirbti į „Arą“, tai teko pareigūnams išmušti iš galvų supratimą, kad sulaikant asmenį, visada reikia maksimaliai naudoti jėgą. Jei naudoji perteklinę jėgą, tai tu nusileidi iki to pažeidėjo lygio. Kitas dalykas – tokiu būdu rodai savo neprofesionalumą“, – dėstė V. Grabauskas.

VST vadas teigė sieksiąs šį supratimą įtvirtinti ir naujame darbe.

– Kaip vertinate idėją pertvarkyti VST, tarnybą prijungiant prie policijos?

– Dabar nutarta, kad ši pertvarka nebus vykdoma – VST liks atskira Vidaus reikalų ministerijos institucija. Kalbant apie reformą, visada gali surasti ir argumentų „už“, ir argumentų „prieš“, bet, jei žiūrėtume į dabartinę geopolitinę situaciją, tai manyčiau, kad VST turėtų būti tarpine institucija tarp policijos ir kariuomenės, pavyzdžiui, kaip Ukrainoje esanti Nacionalinė gvardija. Gali būti situacijų, kur reikėtų atlikti tam tikras funkcijas, kurios būtų jau nebe policijos, bet dar ir ne kariuomenės sritis, tai, pavyzdžiui, asimetrinių, hibridinių grėsmių atvejai.

– Gal galėtumėte sukonkretinti, kokie atvejai tai galėtų būti? Pavyzdžiui, diversiniai veiksmai šalyje?

– Tai yra pilkosios zonos, pavyzdžiui, kai šalyje nebūtinai yra paskelbta karo padėtis, bet jau vyktų tam tikri veiksmai šalies viduje, tai, tarkime, hibridinio pobūdžio, kai veikia kitos šalies tarnybos ar kitos šalies inspiruoti asmenys, ar vadinamosios penktosios kolonos. Tokiais atvejais gali būti taip, kad policija turėtų vykdyti kitas funkcijas, o į darbą pasijungtų VST.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad karo atveju VST vykdytų tas funkcijas, kurios būtų numatytos gynybos planuose, veiktų kartu su kariuomene. Dėl to VST dalyvauja įvairiose pratybose kartu su kariuomene.

Kalbant apie VST funkcijas, tai dalis jų iš dalies dubliuojasi su policijos funkcijomis, tačiau kartu nėra visiškai policinės funkcijos. Tarkime, strateginių objektų apsauga. Tai nėra policijos funkcija. Jeigu seniau manęs paklaustumėte, ar strateginių objektų saugojimui reikia valstybinių pajėgų, tai galbūt būčiau sakęs, kad tokią apsaugą galėtų vykdyti ir privačios saugos kompanijos. Bet dabar, esant pasikeitusiai geopolitinei situacijai, kai strateginiai objektai yra tapę galimais taikiniais ne tik terorizmo kontekste, bet ir hibridinių grėsmių prasme, tai tokius objektus, manau, turi saugoti parengtos ir gerai ginkluotos pajėgos. Manau, tuo dabar ir turėtų toliau užsiimti VST. (...)

Šiuo metu VST yra saugomi 9 strateginiai objektai. Kitais metais šį saugomų objektų sąrašą ketinama papildyti dar 4 objektais. Yra planų, kad ateityje VST saugos dar daugiau strateginių objektų.

– Ar, jūsų vertinimu, užtenka VST pareigūnų, kad būtų užtikrintai vykdoma strateginių objektų apsauga?

– Šiuo metu VST trūksta daugiau nei 30 procentų pareigūnų, tai yra apie 300-400 žmonių. Taigi, viena iš mūsų prioritetinių užduočių – užpildyti tarnybą naujais pareigūnais.

Dar vertėtų paminėti ir kitas VST funkcijas. Viena jų – reagavimas į hibridines grėsmes. Taip pat VST vykdo konvojavimo funkciją, kai asmenys vežami iš įkalinimo įstaigų į teismus, iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą įkalinimo įstaigą.

– Ar konvojavimas nėra viena iš VST funkcijų, kuri dubliuojasi su policijos funkcijomis?

– Policija nevežioja asmenų iš įkalinimo įstaigų į kitas įkalinimo įstaigas ir iš įkalinimo įstaigų į teismus. Policija veža asmenis iš areštinių. Konvojavimo funkciją iš dalies vykdo ir Lietuvos kalėjimų tarnyba.

– Galbūt tada būtų tikslinta, jog konvojavimo funkciją pilnai iš VST perimtų policija, kurios sistemoje dirba daugiau pareigūnų nei VST?

– Bet tai nėra visiškai policinė funkcija. Pavyzdžiui, VST yra vieninteliai, kurie konvojuoja nuteistuosius laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat tuos asmenis, kai pateikiama informacija apie galimą konvojaus užpuolimą ir išvadavimą. Kai asmenys ekstradicijos proceso metu perduodami iš kitos valstybės Lietuvai, tai ir tokiu atveju VST tokius asmenis konvojuoja iki įkalinimo įstaigų.

– Grįžtant prie pareigūnų trūkumo klausimo, galima prisiminti, kad kiti teisėsaugos vadai šią problemą teigė spręsiantys, siūlydami priemokas pareigūnams, siekdami didinti algas. Jūs turite idėjų, kaip į VST prisivilioti daugiau žmonių?

– Visų pirma, reikia kelti tarnybos prestižą. Kai dirbau „Are“, didelė dalis žmonių ten ateidavo dirbti ne dėl atlyginimo – ten algos nebuvo didelės – bet vien dėl prestižo, nes būti „ariečiu“ yra garbė. Sieksime, kad tarnauti VST taip pat būtų garbinga. Tai daroma ir dabar.

Savaime aišku, kad daug ką lemia ir atlyginimas. Alga turi būti tokia, kad asmuo galėtų oriai gyventi – ir išlaikyti šeimą, ir papramogauti.

– Apie kokio dydžio algas kalbame? Vidutiniškai VST pareigūnai, rodos, uždirba apie 1400 eurų „į rankas“.

– Taip, tai yra vidutinė alga VST. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad į tai įskaičiuota ir priemoka už darbą naktimis, švenčių dienomis bei už viršvalandžius.

Algos dydžio problemą atspindi ir tai, kad iš 22 asmenų, kurie praėjo kursus ir šių metų vasario mėnesį atėjo tarnauti į VST, jau 5 paliko tarnybą.

– Kodėl šie pareigūnai paliko tarnybą?

– Įtakos jų sprendimui turėjo alga. Atėjusiųjų į VST atlyginimas buvo apie 1000 eurų „į rankas“. Tad gaunama alga nelabai tenkino. Gal dalis žmonių vis dėlto pagalvojo, kad jiems būtų aktuali kitokio pobūdžio veikla.

– Kokių veiksmų reikėtų imtis šioje situacijoje, kad tarnyba būtų patrauklesnė?

– Šiuo metu didesnė yra hibridinių grėsmių tikimybė, tarkime, diversiniai išpuoliai, negu kad prasidės konvencinis karas. Be to, esame NATO nariai, tad, mano nuomone, agresoriai nedrįs ir bijo paliesti NATO bloką, nes žino, kad gali gauti atgal, bet tai, kad gali būti vykdomi įvairūs diversiniai išpuoliai, sabotažai, yra realu. Mano manymu, stiprinti vidinį valstybės saugumą yra būtina. O kaip jį stiprinti? Reikia pritraukti žmones, kurie norėtų tarnauti sistemoje, reikia sudaryti tokias sąlygas, kad žmonės norėtų tarnauti. Turėtų būti didinama pareigūnų motyvacija ir ne tik finansinė – žmonės turi žinoti, kad atsitikus nelaimei ar netikėtumui, jie bus ginami. Tarkime, jei žmogus tarnybos metu padaro netyčinę klaidą, tai jis turi žinoti, kad bus apgintas. Pareigūnas juk gali atsidurti pavojingoje stresinėje situacijoje, kai reikia greitai priimti sprendimus. Labai lengva vėliau sėdėti prie stalo, svarstyti, kaip pareigūnas stresinėje situacijoje turėjo pasielgti.

Be abejo, ir atlyginimas pareigūnams turėtų būti konkurencingas, lyginant su privačiu sektoriumi. Prisimenu, kai buvau rinktinėje „Aras“, tai vienas pareigūnas, kuris jau nemažai laiko tarnavo, su priemokomis per mėnesį uždirbdavo 1200 eurų „į rankas“, o jo sūnus, dirbdamas „Barboroje“, išvežiodamas maistą, per mėnesį gaudavo 1400 eurų.

– Grįžkime trumpam prie VST funkcijų ir sąveikos su kitomis tarnybos. Neoficialiai kalbama, kad VST pareigūnai yra pasipiktinę tuo, kad pastaruoju metu jiems tenka dažnai patruliuoti kartu su policijos pareigūnais, taip atliekant policininkų, kurių sistemoje taip pat trūksta, funkcijas. Ar teko girdėti apie tokią problemą?

– Taip, teko. VST visada ateina į pagalbą bet kuriai institucijai, bet tikrai niekada nebus taip, kad VST vykdys kažkokias funkcijas, kurios tuo metu nėra valstybei būtinos. (...) Tikrai nebus skiriamos VST pajėgos patruliavimui, jei tuo metu tarnyba negalės užtikrinti savo funkcijų ar turės susilpninti savo funkcijų vykdymą. Aišku, jei yra galimybė padėti kitoms institucijoms, tas ir bus daroma, nes ir patys VST pareigūnai, padėdami kitoms tarnyboms, įgyja naujos patirties.

– Bet nesijaučiate tarnyboje taip, kad visi prašo jūsų pagalbos, nors jums patiems, turint omeny pareigūnų trūkumą, reikia tos pagalbos?

– Ne. Pirmiausia, mes turime užtikrinti savo funkcijas. Aišku, jei bus neeilinė situacija valstybėje ir bus būtinumas, VST galės padėti ir policijai, ir pasieniečiams.

– Kalbant apie VST funkcijas, galime prisiminti ir riaušių malšinimą. Jūs esate minėjęs, kad policija ir VST riaušių metu turėtų veikti pagal vienodą taktiką. Ar tai reiškia, kad šiuo metu yra tam tikrų įstatyminių spragų ar nesutarimų praktikoje, kaip turi būti elgiamasi riaušių metu?

– Įstatyminių spragų gal ir nėra. Reikia tiesiog vertinti, kaip vykdomi veiksmai. Pirmame etape už riaušių malšinimą atsakinga policija, jei tas malšinimas policinėmis priemonėmis yra įmanomas. Tokiu atveju policija vykdo veiksmus, o VST tiesiog teikia paramą. Antruoju etapu, jei policija negali susitvarkyti su riaušininkais, jei iškyla reali grėsmė žmonių gyvybei, turtui, tai tokiu atveju, pagal dabar veikiantį „Vėtros“ planą, viešosios tvarkos atstatymo funkciją ima vykdyti VST. Tada procesui vadovauja, jį valdo VST.

Kaip bus daroma ateityje? Reikia sėsti prie stalo, diskutuoti, svarstyti, kad suprastume, kas, kada perima procesų valdymą. Esminis dalykas – turi būti aiškus veiksmų koordinavimas, bendrų veiksmų derinimas, bendra taktika. Neretai būna taip, kad viena teisėsaugos institucija, pamačiusi, kaip pareigūnai per riaušes veikia vienoje ar kitoje užsienio šalyje, mėgina pakartoti tokią pat taktiką. Kitos institucijos mano, kad reikia imti pavyzdį iš kitų šalių. Ir tada vieni kitiems bando įrodyti, kuri praktika yra geresnė.

– Tarsi nebūtų bendro veiksmų riaušių metu standarto?

– Taip. Ką mes darydavome „Are“? Šiuo atveju aš kalbu apie šturmo taktiką. Niekada iš jokios valstybės neimi jų taktikos. Turi savo taktiką, kuri savo taktiką. Jei užsienio šalių praktikoje matai kažką naudingo, tai tokius elementus įtraukti į savo taktiką, bet visko aklai neperimi.

Jei skirtųsi policijos ir VST taktikos riaušių metu, jei nepavyktų surasti bendro sprendimo, tai turėtume sutarti, kas, už ką konkrečiai yra atsakingas – galbūt už vieną sektorių atsakinga policija, už kitą sektorių atsakinga yra VST.

– Ar Jums neatrodo, kad 2021 m. riaušės prie Seimo, kurių metu sužalotas ne vienas pareigūnas, buvo pavyzdys, kai policijos ir VST taikyta taktika nesuveikė?

– Sudėtinga vertinti. Ar tada reikėjo anksčiau reaguoti į tam tikras indikacijas? Ar kažkas išprovokavo neramumus? Bet, kiek teko pasidomėti, tai galėjo būti tam tikro nesusikalbėjimo tarp policijos ir VST, ko neturėtų būti, jeigu veikiama kartu.

– Jūsų pirmtakas, buvęs VST vadovas Ričardas Pocius dar 2015 m. yra sakęs, kad dalis VST pareigūnų konflikto metu atsuktų ginklus prieš mus. Kaip tai vertinate? Ar jus patį yra pasiekę signalai apie galimai nelojalius asmenis, dirbančius VST?

– Situacija yra stipriai pasikeitusi. Jeigu dabar ir gauname kokių signalų, tai jie tikrai nėra tokie, kad galėtumei sunerimti. Tai dažniausiai yra informacija apie tai, kad žmonės turi kažkokį kitą įsivaizdavimą apie tam tikrus dalykus, kad jie bendrauja su tam tikrais asmenimis, bet tai tikrai nėra tokios situacijos, kurios rodo, jog tai yra žmonės, kurie prieš mus nukreips ginklą. Padarytas nemažas darbas, šviečiant pareigūnus, kai kuriuos pareigūnus atleidžiant iš darbo.

– Anksčiau, kai vadovavote rinktinei „Aras“, esate minėjęs, kad ten patriotizmo jausmas buvo kone savaime suprantamas. Galbūt iš „Aro“ atsinešate tam tikras pareigūnų motyvavimo priemones ar būdus, kuriuos pritaikysite VST?

– Svarbu, kad tarnyboje būtų įtvirtintas supratimas, jog pareigūnai turi savo tradicijas, vertybes, kurias reikia puoselėti, ginti. Pamenu, kai atėjau dirbti į „Arą“, tai teko pareigūnams išmušti iš galvų supratimą, kad sulaikant asmenį, visada reikia maksimaliai naudoti jėgą. Jei naudoji perteklinę jėgą, tai tu nusileidi iki to pažeidėjo lygio. Kitas dalykas – tokiu būdu rodai savo neprofesionalumą. Bet kam duok automatą, pasakyk, kad sulaikytų žmogų, tai jis jį sulaikys, sužalos ir viskas. Jeigu sugebi panaudoti jėgos tiek reikia, tai čia yra profesionalumas. Jei reikia, tai turi gerklę perkąsti, bet, jei nereikia jėgos, tai negali spardyti surakinto antrankiais asmens, kuris tau jokio pavojaus nekelia. Tokį požiūrį diegėme, tai yra tam tikras garbės kodeksas.

– Kokių naujovių ar planų iš viso artimiausiu metu yra numatyta VST?

– Vidaus reikalų ministerijoje yra sukurtas specialiųjų pajėgų junginys, į kurį įeina „Aras“, VST Operatyvaus reagavimo ir kontratakos komanda ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialios paskirties skyrius. Šis junginys rengia bendras pratybas, treniruotes. Šios pajėgos bus reikalingos tam, kad įvykus tam tikriems incidentams, pavyzdžiui, pasienyje, reaguotų kartu, padėdamos viena kitai.

Šiuo metu VST yra Europos žandarmerijos pajėgų partneris. Ši organizacija jungia visas Europos Sąjungos žandarmerijas. Europos žandarmerijos pajėgos kviečia VST tapti tikraisiais pajėgų nariais. Mums belieka užbaigti tam tikras įstojimo procedūras, kad taptume minėtų pajėgų nariais. Tai būtų didelis VST pasiekimas. Pernai VST pareigūnai su Europos žandarmerijos pajėgomis dalyvavo misijose Kosove, kai buvo rengiami rinkimai, o šiais metais dalyvavo misijoje Ukrainoje, vykdant mokymus jų Nacionalinei Gvardijai.