VŠT pasiruošė šildymo sezonui, bet virš trijų tūkstančių namų dar nepasirengę

Didžiausias Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėjas AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) baigė miesto vamzdynų hidraulinius bandymus – bendrovė patikrino beveik 750 km po Vilniumi išsiraizgiusių vamzdynų stiprumą bei sandarumą ir praneša, jog yra pasiruošusi pradėti šildymo sezoną. VŠT atkreipia dėmesį, kad šildymui turi būti tinkamai paruoštos ir namų vidaus šildymo sistemos – tai yra pastatų administratorių atsakomybė. Šiuo metu pradėti šildymą pasiruošę kiek daugiau nei pusė Vilniaus pastatų.

Vilniaus savivaldybės kontroliuojama įmonė nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo vidurio perdavimo tinkle atliko 34 šilumos trasų hidraulinius bandymus ir pašalino nustatytus defektus. „Šiais metais hidraulinių bandymų metu aptikome ir pašalinome 68 vamzdynų defektus – jų kasmet vis mažiau, nes perėmę šilumos ūkį kasmet nuosekliai investuojame į senų vamzdynų atnaujinimą. Vien šiais metais būsime pakeitę daugiau nei 2 km nusidėvėjusių vamzdynų Naujamiestyje, Užupyje. Beje, mums pavyko dar sutrumpinti karšto vandens vidutinį atjungimo laiką, įvertinus hidraulinių bandymų, planinių remontų, defektų, rekonstrukcijų ir naujų klientų pajungimo terminus – iki 1,2 paros,“ – pasakoja VŠT Perdavimo tinklo departamento direktorius Algimantas Sadauskas.

Dalis pastatų dar neparuošti šildymo sezonui

Naujam šildymo sezonui turi būti paruošti ne tik miesto vamzdynai, kuriais rūpinasi VŠT, bet ir pastatų vidaus šildymo sistemos, už kurias atsako pastatų valdytojai ar administratoriai. Jie kasmet iki rugsėjo pabaigos turi atlikti pastatuose įrengtų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinus parengimo bei remonto darbus, kurie garantuotų patikimą funkcionavimą šaltuoju metų laiku. VŠT apie šilumos vartotojų pastatų parengimą šildymo sezonui sužino pagal pastatų prižiūrėtojų pateiktus parengties šildymo sezonui aktus – kol VŠT negauna tokio patvirtinimo, negali pastatui teikti šildymo paslaugos.

„Tinkamas pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimas šildymo sezonui yra labai svarbus šilumos vartotojams, nes nuo to priklauso šių įrenginių ir sistemų patikimumas žiemos metu. Pagal mūsų turimą informaciją,  šiuo metu naujam šildymo sezonui yra pasirengę 55,5 proc. pastatų –  4,1 tūkst. iš 7,4 tūkst. VŠT aptarnaujamų įvairios paskirties pastatų. Matome, jog kol kas šildymo sezonui dar neparuošta apie 1400 daugiabučių. Pernai šildymo sezonas Vilniuje prasidėjo rugsėjo 28 dieną, tad tikimės, kad namų valdytojai ir administratoriai suskubs“, – sako VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.

Jis taip pat ragina gyventojus atnaujinti savo kontaktus VŠT savitarnos sistemoje savitarna.chc.lt  – tuomet įmonė gali operatyviai ir asmeniškai informuoti klientus apie planuojamus darbus, defektų šalinimo darbų trukmę.

Daugiabučiai gali patys nuspręsti dėl šildymo pradžios

Naujasis šildymo sezonas pradedamas atsižvelgiant į faktinę lauko oro temperatūrą – kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra būna žemesnė už +10°C. Pagal suderintą su Vilniaus miesto savivaldybe šilumos tiekimo eiliškumą, pirmiausia pradedamos šildyti sostinės gydymo įstaigos, vaikų darželiai ir mokyklos.

Tačiau gyventojai šildymo sezoną savo daugiabučiuose gali paankstinti, jeigu dėl to apsisprendžia balsų dauguma (50 +1 namo gyventojas) ir jų šilumos punktas prijungtas pagal nepriklausomą šilumos tiekimo schemą.

„Kai pastato prižiūrėtojai patvirtina, kad pastatas yra paruoštas šildymo sezonui ir gyventojai arba pastato valdytojas praneša, jog šildymą norėtų pradėti anksčiau – dispečeris, patikrinęs šilumos punkto prijungimo schemą leidžia prižiūrėtojui pradėti daugiabučiui tiekti šilumą“, – teigia A. Sadauskas.

2020-2021 m. šildymo sezonui įmonė prognozuoja šiek tiek mažesnes šilumos kainas, lyginant su 2019-2020 m. šildymo sezonu. Vidutinė svertinė šilumos kaina šį šildymo sezoną, prognozuojama, sieks 4,01 ct/KWh ir bus 0,11 ct/KWh arba 2,6% mažesnė, lyginant su 2019-2020 m. šildymo sezono kaina, kuri siekė 4,12 ct/KWh. Net apie 70% šilumos kainos dydžio atitinkamu laikotarpiu priklauso nuo tuo metu esančių energetinių išteklių įsigijimo kainų.