VŠDT nebijo keistis, nebijokite ateiti ir jūs: teatras nebėra tik solidi pramoga

Netrukus į Valstybinio Šiaulių dramos teatro (VŠDT) sales plūs žiūrovai – rugsėjį prasidės 94-asis sezonas. Kaip ir kasmet, teatro komanda šiauliečiams ruošia ypatingą programą, tikisi nustebinti ir sudominti įvairaus amžiaus ir požiūrių žmones. „Nesustok keisti(s)“ – toks šiųmetis VŠDT šūkis, kuris skirtas ir patiems teatralams, ir teatro mylėtojams. Be įdomių, išskirtinių premjerų, teatras žada ir daugiau netikėtumų žiūrovams.

A. Špilevojaus sugrįžimas ir dėmesys vaikams

– Artėja naujas teatro sezonas. Kuo jis skirsis nuo praėjusio, o gal tęsite praeito sezono šūkį „Teatro optika: matyk kitaip“? – paklausėme VŠDT meno vadovės Nomedos Šatkauskienės.

– Kiekvieną sezoną stengiamės padaryti kažkuo ypatingą. Arba bent jau užsibrėžti sau naujus tikslus, tai visai logiška, kad ir šiemet ieškojome kažkokio rakto į šį sezoną ir keitėme šūkį. Nors „teatro optika“ visada yra nukreipta į žmones, į aplinką ir toji mintis išlieka.

Tačiau šiemet, peržvelgdami tai, kas yra suplanuota, apsisprendėme, kad mums svarbiausia nuolat keistis, nesustoti, išbandyti naujus dalykus, todėl šio sezono šūkiu ir pasirinkome teiginį „Nesustok keisti(s)“. Tai šūkis, kuris apibrėžia galbūt ne tiek būsimų spektaklių turinį, o veiksmą, kurio linkime sau ir savo žiūrovams. Jis atspindi poreikį nuolat keistis, ieškoti, atrasti ir vėl judėti į priekį. Nes iš tikrųjų šiuolaikinis gyvenimas yra labai dinamiškas ir teatras negali sustoti ties atrastais dalykais. Taip galbūt ir turi gyventi šiuolaikinis žmogus – nestagnuoti su savo idėjomis, semtis iš pasaulio, reflektuoti naujoves. Norime įsilieti į bendrą pokyčių ir ieškojimo srautą, todėl greičiausiai toks bus ir šis sezonas – tiek save, tiek žiūrovus raginsime, išbandysime naujus dalykus.

– Kiek ir kokių premjerų pasiūlysite žiūrovams? Kokias temas imsitės gvildenti?

– Temos tikrai įvairiausios ir skirtos skirtingo amžiaus, skonio ir poreikių žiūrovams. Tokia yra mūsų visuomenė, toks yra teatras – norime kalbėti apie daug ką.

Pati pirmoji premjera – rugsėjo 20, 21 d. Tai vieno veiksmo drama „Duktė“, skirta Mažajai teatro salei. Spektaklį režisuoja žinoma mūsų teatro aktorė, patyrusi režisierė Nijolė Mirončikaitė. Ji labai seniai turėjo tokią idėją – pastatyti spektaklį apie dukterį ir motiną. Danų autorės K. Mikaelis romaną „Motina“, pagal kurį sukurtas spektaklis, režisierė keletą dešimtmečių nešiojosi širdy ir pagaliau įgyvendino. Tai labai laukiamas darbas. Spektaklis „Duktė“ pasakoja apie dukters ir motinos santykius, kokie jie gali būti nevienpusiški, gal ne visada švelnūs, bet iš tikrųjų tokie sudėtingi ir pilnavertiški, kaip ir gyvenime būna tarp tėvų ir vaikų.

Lapkričio mėnesį lauksime Aleksandro Špilevojaus ir jo spektaklio „Migla“. Aleksandro vardą mūsų teatro žiūrovai puikiai žino – spektakliai „Bagadelnia“ ir „Pakeliui“ yra vieni mėgstamiausių mūsų žiūrovų. Tad Aleksandras vėl sugrįžta, tik su šiek tiek kitokios temos kūriniu. Bet jis vėlgi nagrinės žmonių tarpusavio santykius, pasitikėjimą, šeimos santykius. Jo idėja yra parodyti, kad tiesa nėra viena, kad visada egzistuoja keletas tiesos perspektyvų. Spektaklis bus dviejų dalių, abi dalys kartos tą patį siužetą, bet jau iš kito žmogaus perspektyvos. Jei vienur atrodė teisi auka, tai iš kitos pusės bus parodoma, kad galbūt ji pati provokuoja… Aleksandras rašė pjesę specialiai mūsų teatrui, tad repeticijų metu tekstas neišvengiamai šiek tiek koreguojamas, kinta, o mums patiems labai smalsu, koks bus galutinis rezultatas.

O šiuo metu mūsų dėmesys yra nukreiptas į vaikus – repetuojamas spektaklis 8–14 metų vaikams. Režisierė Milda Mičiulytė stato spektaklį pagal labai gražią istoriją ir žinomą knygą „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“. Turbūt dauguma vaikų ir jų tėvelių yra skaitę šią knygą, tad galės mūsų teatre pamatyti jos sceninę versiją. Galiu pažadėti, kad tai bus labai vizualus, didžiajai scenai skirtas kūrinys su įspūdinga scenografija, gražiais kostiumais ir jautria istorija. Jau dabar vyksta intensyvios repeticijos, parengiamieji darbai, nors premjera įvyks tik gruodžio mėnesį. Kartu tai bus tradicinė kalėdinė teatro dovana jauniesiems žiūrovams.

Kviečia patiems spręsti, kas yra geras ar negeras spektaklis

– Repertuare bus ir „Teatrodrome“ parodytas spektaklis „Bela, Bosas ir Bulis“. Kodėl jis vėl bus rodomas rudenį?

– Taip, atnaujinome šį spektaklį, kuris buvo labai mylimas. Keletą metų jis prastovėjo, kaip sakoma, lentynoje ir jau galvojome, kad jo nebeverta prikelti naujam gyvenimui. Bet pabandėme ir pavyko jį sėkmingai atnaujinti – pasikeitė dalis jame vaidinančių aktorių, muzikinis išpildymas, atsirado gatvės šokių elementų ir spektaklis įgavo naujos energijos. Dabar turime puikų spektaklį, kurį vienodai mielai žiūri vaikai, ir suaugusieji. Tuo galėsite įsitikinti jau rugsėjo mėnesį, kai įvyks atnaujinto spektaklio premjera teatro scenoje.

O trečiasis festivalis „Teatrodromas“ greičiausiai tikrai įvyks, tik gal šiek tiek ankstėliau nei pernai. Ir vėl bandysime pakviesti žiūrovus į mažiau pažįstamas ar neatrastas miesto erdves pamatyti kažką netradicinio ir originalaus.

– Jis jums labai pasiteisino, ar ne?

– Mums patiems jis yra labai brangus ir laukiamas. Tikiuosi, kad kiekvienais metais šiauliečiai vis aktyviau įsitrauks ir bus atviresni naujoms patirtims. Sezono šūkis kaip tik ir ragina keisti įpročius ir norą patiems pamatyti bei spręsti – geras ar negeras vienas ar kitas spektaklis. Daug naudingiau, o ir įdomiau, yra patiems tyrinėti, patirti, ieškoti atsakymų, nei klausytis kitų nuomonių ir atsiliepimų. Nereikėtų vengti to, kas nepažįstama, neįprasta, nes visa tai duoda naujų potyrių ar postūmių žmogui, praturtina jį ir atveria naujus horizontus.

Šansas jaunimui – teatro studija teatre

– Kuo dar žada stebinti teatras?

– Šį sezoną pradeda veiklą vaikų ir jaunimo teatro studija. Norime, kad į mūsų teatro šeimą įsilietų daugiau jaunų žmonių, norime, kad jie matytų, kaip teatras yra kuriamas. Tad mielai su jaunimu dalinsimės savo resursais ir erdvėmis. Nors mieste veikia nemažai teatro būrelių ir studijų, bet vis dėlto galimybė iš arti stebėti profesionalaus teatro kūrybinį mechanizmą, manau, yra neįkainojama patirtis, kuri liks visam gyvenimui. Jau paskelbėme registraciją ir matome, kad susidomėjimas išties didelis. Vadinasi, tikrai esame reikalingi.

Studijai vadovaus jaunas profesionalas, tačiau edukacijos srityje daug patirties sukaupęs aktorius Irmantas Pilis ir režisierė, įvairių meninių projektų iniciatorė Lina Jankauskaitė. Mums patiems tai visiškai naujas veiklos baras, bet aš neabejoju jo prasmingumu. Galbūt ateityje jaunieji studijos dalyviai įsilies ir į mūsų spektaklius ar pakvies į savo premjeras.

Tęsime ir praėjusį sezoną sėkmingai pradėtą rezidencijos projektą, kurį įgyvendiname kartu su žymiąja „Operomanija“. Netrukus atvyks režisierius Darius Gumauskas ir jo kūrybinė komanda, kurie laimėjo tarpdisciplininio kūrinio idėjos konkursą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų teatras inicijavo šį bendradarbiavimą. Rezidencijos projektas jau yra įsibėgėjęs, o galutinį rezultatą – kūrinį „Septyni anoniminiai šokiai“ – pristatysime kitą rudenį. Šis šokį, muziką, tekstą jungiantis spektaklis nagrinės priklausomybės temą: kodėl žmonės linkę prisirišti prie įvairiausių priklausomybių, kodėl ieško neįtikėtinų būdų, kaip pabėgti nuo realybės, problemų, savęs. Tai bus tarsi meninis tyrimas, iš autentiškų dalyvių patirčių ir pasakojimų kuriamas vyksmas, kuriame dalyvaus ne tik teatro aktoriai, bet ir muzikantai, šokėjai. Tokio kūrinio kūrimo procesas neretai būna įdomesnis, o kartais ir svarbesnis už galutinį produktą.

– Kažkada teatro vadovas Aurimas Žvinys minėjo, jog norėtųsi daugiau jaunimo tarp žiūrovų. Ar jaučiamas koks nors publikos pokytis?

– Pastebime, kad auditorija pamažu keičiasi, matau vis daugiau jaunų veidų salėje. Vis tik pakeisti publikos įpročius yra nelengva ir tai užtrunka ilgus metus. Tikiuosi, kiekvieną sezoną atsiras vis daugiau žmonių, kurie atras teatrą kaip vietą, kur galima ne tik pramogauti, maloniai praleisti vakarą, bet ir išgyventi gilius jausmus, patirti kažką neįprasto. O vaikai, kurie lankys teatro studiją, visus vaikams ir jaunimui skirtus spektaklius galės žiūrėti nemokamai. Manau, ateityje jie taps nuolatiniais teatrų lankytojais. Mums svarbi teatro ateitis, dėl to jau šiandien norime būti įdomūs vaikams, jaunimui. Gal anksčiau vyravo nuomonė, kad teatras skirtas solidiems žmonėms praleisti ramų vakarą, tačiau laikai, o kartu ir teatras, pasikeitė.

– Na, o kokie pokyčiai kolektyve? Ar žiūrovai išvys naujų veidų?

– Šio sezono pradžioje naujų aktorių veidų nebus, o per metus įvyksta visko. Tikrai esame tam pasiruošę ir galbūt netgi norime, kad tai vyktų. Visada siekiame atsinaujinimo. Bet šiuo metu kolektyvas yra susiformavęs, jis yra stabilus, toks, kokio šiuo metu ir reikia.

Tiesa, šiuo metu brandiname idėją sukurti monospektaklį, bendradarbiaujant su Rimantu Kmita. Kol kas neišduosiu detalių, bet jame tikrai galite tikėtis ir naujų veidų, ir šiaulietiškų siužetų.

Kita nedidelė intriga – režisierius Aleksandras Špilevojus į sceną sugrąžins visų mylimą aktorių Sigitą Jakubauską, kuris jau kurį laiką nevaidino. Režisierius specialiai Sigitui sukūrė vaidmenį. Taigi, kiekvienas sezonas yra nenuspėjamas, savitas ir, tikiuosi, laukiamas publikos.