PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Sausio 11 d. 19:30

VSD direktorius apie žvalgybos kontrolieriaus instituciją: aš tikiuosi, kad tai bus tarpinė grandis

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA


256204

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikisi, kad naujai įsteigta žvalgybos kontrolieriaus institucija bus tarpinė grandis tarp žvalgybos ir politikų.

„Aš labai tikiuosi, kad ši sukurta institucija ir atėję žmonės bus tarpinė grandis tarp politikų ir žvalgybos, padedanti pastarajai kalbėtis ir netapti tam tikru politinių jėgų ar kažkokių interesų taikiniu valdyti žvalgybos informaciją. Labai to linkiu“, – interviu Delfi TV teigė D. Jauniškis.

Jis atkreipia dėmesį, kad įvairių skandalų fone VSD dažnai yra paliekama kapstytis viena. D. Jauniškis viliasi, kad žvalgybos kontrolierius tokiais atvejais padėtų atsakyti į tam tikrus politikams kylančius klausimus.

„Aš tiesiog atsiremiu į tuos nuolatinius skandalus, kurie ypač liečia Valstybės saugumo departamentą. Labai tikiuosi, kad kontrolieriaus institucija ne tik kontroliuos žvalgybos kokybę, bet ir bus politinė tarpinė grandis, kuri galės atsakyti į tam tikrus politikams kylančius klausimus“, – taip pat akcentavo jis.

VSD vadas plačiau komentuoti politikų priimto sprendimo dėl žvalgybos kontrolieriaus institucijos steigimo nesiima.

„Aš nesvarstau politinių sprendimų. Jie yra padaryti tokie, kokie yra padaryti. Mes, kaip pareigūnai, turėsime vykdyti jų nurodymus ir, matyt, dalyvausime tam tikruose tyrimuose ir tiek. Bet, žinote, politiniai sprendimai yra priimti. Aš manau, kad tos institucijos reikia“, – sakė D. Jauniškis.

Gruodžio pabaigoje Konstitucinis Teismas „uždegė žalią šviesą“ šių pareigūnų paskyrimui, mat pripažino, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia jau turinti kandidatūras į Žvalgybos kontrolierių postus, tačiau kol kas jų neatskleidžia.

ELTA primena, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą Seimas priėmė dar pernai. Numatoma, kad parlamentas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkė.

Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.

Grupė parlamento opozicijos narių dėl žvalgybos ombudsmenų institucijos pateikė skundą Konstituciniam Teismui, tačiau šis konstatavo, kad įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, o žvalgybos kontrolierių pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, mat jiems „priskirta kontroliuoti tik institucijų, vykdančių specifinę veiklą ir įgyvendinančių specialius uždavinius siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veiklos teisėtumą; taigi žvalgybos kontrolierius veikia tik siauroje, itin specifinėje srityje“.