VRM skelbia, kad svarstant valstybės tarnybos pertvarką sutarta dėl stažo

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia, kad parlamente svarstant valstybės tarnybos pertvarką pasiektas sutarimas dėl stažo.

„Vidaus reikalų ministerijos parengtas siūlymas sistemiškai pertvarkyti viešojo sektoriaus valdymą sulaukė daug diskusijų. Džiaugiamės, jog jos buvo vaisingos ir galime judėti toliau“,  – penktadienį VRM išplatintame pranešime cituojama vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Penktadienį naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, artimiausiu metu projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Daugiausiai diskusijų, pasak ministerijos, Seimo komitetuose kėlė darbo užmokesčio ir socialinių garantijų klausimai, konkursų į valstybės tarnybą decentralizavimas.

VRM pažymi, kad svarstant projektą komitete pasiektas susitarimas dėl stažo – priedas už jį negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Pirminiame variante VRM siūlė išvis atsisakyti šios priemokos, tokį siūlymą kritikavo profesinės sąjungos.

Pasak VRM, valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, t. y. skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos. VRM buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.

Kaip skelbia ministerija, taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, kuris siekia 1785,4 euro.

Kaip nurodoma pranešime, vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius. 

Pasak ministerijos, numatoma stiprinti profesinių sąjungų vaidmenį – dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento bus susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis bus fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu tokiu pačiu reguliarumu bus indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, jog nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai, visi kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Parlamente šiuo metu svarstoma valstybės tarnybos reforma buvo pateikta tik iš trečio karto, nes projektai buvo grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, iš pradžių siūlyta atsisakyti priedų už tarnybos valstybei stažą, bet pasirinktas kompromisinis variantas dalį jų palikti.

Taip pat pertvarka siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.