VRM skelbia apie gerėjančias migrantų sąlygas, Raudonasis Kryžius dar mato problemų

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia apie gerėjančias migrantų apgyvendinimo sąlygas, nors Raudonasis Kryžius tvirtina, kad atvykėlių stovyklose dar yra daug neišspręstų problemų.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėtojai pirmadienį ministerijai pateikė migrantų apgyvendinimo sąlygų pokyčio analizę ir rekomendacijas, kaip dar galima būtų pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, kol sprendžiama dėl jų teisinio statuso.

Kaip informavo ministerija, per rugsėjo mėnesį atlikta 18 planinių ir pakartotinių vertinimų numatytuose migrantų priėmimo ir apgyvendinimo centruose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose ir šalies savivaldybių skirtose patalpose. Iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus analizės matyti, kad migrantų gyvenimo sąlygos per pusantro mėnesio pasikeitė kardinaliai.

Angaruose – dar apie 7 proc. migrantų

Raudonojo Kryžiaus pokyčių analizėje teigiama, kad šiuo metu 93 proc. migrantų gyvena jiems pritaikytuose apgyvendinimo centruose Rukloje, Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose ir Vilniuje. Šiuose centruose migrantai įkurdinti šildomuose pastatuose arba moduliniuose nameliuose.

Ministerijos teigimu, apie 7 proc. migrantų dar gyvena šildomuose, NATO standartus atitinkančiuose ir žiemai pritaikytuose kareiviškuose angaruose Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Ten nuolat palaikoma 18–20 laipsnių temperatūra, tačiau šią savaitę ministerija žada ir šiuos migrantus perkelti į modulinius namelius.

„Visi nepilnamečiai vaikai apgyvendinti pastatuose arba konteinerinių namelių tipo patalpose – Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, buvusiuose nakvynės namuose Naujininkuose, Vilniuje, Jiezno paramos šeimai centre, Pabradės užsieniečių registracijos centre, Medininkų užsieniečių registracijos centre, Pasieniečių mokykloje“, – teigia VRM.

Pasak jos, pažeidžiamiausiais migrantais rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – jau uždarytos visos laikinos apgyvendinimo vietos savivaldybių patalpose, kur gyveno 17 proc. migrantų.

Perkeliami migrantai suskirstyti į atskirus sektorius pagal etnines grupes, tuo metu LGBTQI+ bendruomenės nariai apgyvendinti atskirai, Medininkų užsieniečių registracijos centre. Daugeliui migrantų prieinamos mobiliosios parduotuvės, jie gali patys gamintis maistą.

Geresnis maitinimas, medikų pagalba

„Iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pokyčių analizės matyti, kad perkėlus migrantus į ilgalaikio apgyvendinimo centrus pasikeitė ir jų maitinimo kokybė. Daugiausia problemų kėlė maitinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose ir Rūdninkų stovyklavietėje, nes čia apgyvendintiems asmenims (1 691) ilgą laiką buvo tiekiamas tik sauso maisto davinys. Dabar visi migrantai gauna šilto maisto“, – nurodo ministerija.

VRM teigimu, perkėlus migrantus į penkis priėmimo ir apgyvendinimo centrus, sumažėjo ir vandens tiekimo bei sanitarinių mazgų problema.

Sanitarinių mazgų kiekis esamam skaičiui žmonių buvo per mažas beveik visose laikino apgyvendinimo vietose, savivaldybių patalpose taip pat kildavo vandens tiekimo problemų.

Operacijų vadovės sprendimu, visose migrantų apgyvendinimo vietose pradėjus reguliariai lankytis mobilioms medikų komandoms, operatyviau sprendžiamos ir migrantų sveikatos problemos. Beveik 60 proc. migrantų yra paskiepyti nuo COVID-19.

Rekomendacijos: daugiau ploto, parduotuvių, medikų

Raudonasis Kryžius rekomenduoja ir toliau gerinti migrantų priėmimo sąlygas: užtikrinti, kad vienam asmeniui būtų skiriami 4 kv. m gyvenamojo ploto ir kad ilgalaikio apgyvendinimo stovyklose būtų pakankamas sanitarinių mazgų skaičius patalpų viduje.

Taip pat rekomenduojama plėsti socialinių darbuotojų, psichologų skaičių, steigti nuolat budinčių gydytojų etatus, užtikrinti mobiliųjų parduotuvių prieinamumą visiems migrantams, sudaryti galimybes reguliariai bendrauti su artimaisiais, susisiekti su nevyriausybinėmis organizacijomis, teisininkais.

Pasak organizacijos, taip pat būtina organizuoti mokymus apie humanitarinių ir žmogaus teisių apsaugos standartų užtikrinimą pareigūnams ir specialistams, pradėti ar tęsti ugdymo procesą nepilnamečiams, organizuoti ar tęsti užimtumo programas.

Salygos geresnės, bet ne idealios

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Monika Alimienė pripažįsta, kad migrantų apgyvendinimo situacija yra pagerėjusi, tačiau minėti trūkumai dar kelia nerimą.

„Trūksta gyvenamojo ploto vienam žmogui – dabar yra 2 kv. metrai su kažkiek, pagal standartą turėtų būti 4 kv. metrai. Taip pat neramu dėl to, kad administracija ir pareigūnai, dirbantys stovyklose, nėra apmokyti darbui su migrantais. Mes sakome, kad mokymai yra būtini, nes stovyklos yra labai smarkiai išaugusios, jose nėra pakankamai darbuotojų, paslaugų užtikrinimas yra sudėtingas. Pavyzdžiui, karšto vandens neužtenka, nes yra labai daug žmonių“, – pasakojo M. Almienė.

Anot jos, nerimą kelia ir tai, kad iki šiol stovyklose nėra budinčių gydytojų, o atvykstantys medikai nespėja apžiūrėti visų pacientų. Be to, daug kur neužtikrinamas ir mobiliųjų parduotuvių prieinamumas.

„Mes sakome, kad yra geriau, bet dar toli gražu iki to, koks turėtų būti standartas“, – pabrėžė M. Almienė.

Ministrė: situacija keičiasi kasdien 

Pasak VRM, atsižvelgdamos į Raudonojo Kryžiaus rekomendacijas valstybės institucijos ir toliau reguliariai konsultuosis su šios bei kitų nevyriausybinių organizacijų ekspertais, aptars kilusias problemas, išklausys rekomendacijas ir ieškos operatyvių sprendimų. 

Ministerija skelbia, kad spartinamas ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimas – Migracijos departamento duomenimis, jau išnagrinėta trečdalis visų prašymų.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, situacija dėl neteisėtų migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sąlygų „keitėsi ir tebesikeičia kasdien“, o bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, Lygių galimybių ir Vaiko teisų kontrolierių tarnybų ekspertais, savivaldybėmis, savanoriais bei vietos bendruomenėmis „priimta daugybė operatyvių sprendimų“.

„Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka naudojant gyvus žmones vertė visus imtis atsakomybių daugiau, nei galėjome jų įsivaizduoti. Pasieniečiams teko ne tik ginti valstybės sieną nuo hibridinės atakos, bet tuo pat metu pasirūpinti žmonių kontrabandininkų apgautų migrantų apgyvendinimu, maitinimu, jų apsauga, sveikata“, – pranešime teigė ministrė.

Anot jos, sprendimus reikėjo priimti „ypač greitai, reaguoti nedelsiant“.

„Nors ir suprasdami, kad šie žmonės naudojami prieš mus kaip ginklai, visi nuoširdžiai stengėmės tiek, kiek leidžia mūsų išgalės, jiems padėti ir užtikrinti bent minimalias gyvenimo sąlygas“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Nuo rugpjūčio 2-osios, kai imta taikyti apgręžimo taktika, neįleistas panašus kiekis užsieniečių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

BNS