VRM siūlo numatyti daugiau galimybių šalims riboti patekimą per išorinę ES sieną

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą ir prieglobstį reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti daugiau galimybių šalims riboti patekimą per išorinę Bendrijos sieną.

„Mums reikia ryžtingo atsako, greitų ir konkrečių sprendimų, padedančių kovoti su politiškai motyvuotu neteisėtos migracijos ir hibridinių grėsmių panaudojimu. Svarbiausia, kad ES teisės pokyčiai būtų orientuoti į stipresnę sienų apsaugą, bendrus išorės sienų stebėjimo standartus ir neteisėto atvykimo prevenciją, o ne į nekontroliuojamo migracijos srauto padarinių sprendimą“, – sako VRM ministrė Agnė Bilotaitė. 

Kaip penktadienį pranešė ministerija, Šengeno sienų kodekse numatyta, kad, kilus grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, šalys gali atkurti vidaus sienų kontrolę, tačiau priemonių dėl papildomos išorės sienų kontrolės šiuo metu nenumatyta. 

Siūloma ES teisės aktuose kaip vieną iš galimų ES išorės sienų apsaugos priemonių numatyti fizinio barjero įrengimą. ES teisėje numatytas finansavimas sienų apsaugos priemonėms, todėl, pasak VRM, atitinkantis poreikius ES finansavimas turi būti užtikrintas ir fiziniam barjerui prie išorės ES sienos statyti. 

Pasak VRM, dar šiemet Europos Komisija (EK) ketina pateikti teisėkūros pasiūlymą keisti Šengeno sienų kodeksą, kad jis apimtų ir tokias situacijas kaip grėsmė visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, sukeltą COVID-19 pandemijos. Lietuvos nuomone, rengiant pakeitimus reikia atsižvelgti ne tik į pandemiją, bet ir neteisėtą migraciją, kilusią dėl politinių tikslų.

Taip pat siūloma, kad iškilus hibridinės atakos ar panašiai grėsmei valstybės narės turėtų teisę apriboti galimybes kirsti ES išorės sieną. Prieglobsčio prašytojai atvykti galėtų tik per sienos perėjimo punktus. 

Dėl didelio neteisėtų migrantų srauto kylančių ekstremaliųjų situacijų Lietuva siūlo taikyti ES teisinio reguliavimo išimtis.

Ekstremaliosios situacijos atveju prašymai suteikti prieglobstį galėtų būti pateikiami tik nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir diplomatinėse atstovybėse trečiosiose šalyse, o visi neteisėtai ES sieną kirtę asmenys būtų laikomi neįleistais iki nebus priimtas sprendimas dėl jų prašymų suteikti prieglobstį. 

Siekiant užkirsti kelią antriniam judėjimui – vykti į kitas ES valstybes, tokių prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė turėtų būti apribojama, kol bus išspręstas jų statuso klausimas.  

VRM taip pat laikosi nuomonės, kad būtina stiprinti ES pastangas bendradarbiavimo su migrantų kilmės šalimis srityje. Šiuo atveju ES turėtų naudoti visus prieinamus svertus veiksmingai readmisijai užtikrinti, t. y. kad kilmės šalys priimtų grąžinamus savo piliečius.

Pasak ministrės, Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos patirtis rodo, kad šios priemonės yra veiksmingos suvaldant migrantų krizę.

„Dabar svarbu, kad galimybės ginti nacionalinį saugumą tokių ekstremaliųjų situacijų atveju būtų įtvirtintos ES teisėje – kad nedemokratiniai režimai negalėtų daryti politinio spaudimo ES“, – teigia ministrė. 

Siūlymai, pasak VRM, parengti reaguojant į Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę, siekiant, kad nedemokratinių šalių režimai negalėtų piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema politiniais tikslais.

Rugpjūtį Lietuvos vidaus reikalų ministrė inicijavo ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, kuriame aptarė būtinybę tobulinti ES teisės aktus, susijusius su sienų apsauga ir prieglobsčiu, ir pradėjo burti iniciatyvą palaikančias valstybes nares. 

Šis klausimas bus keliamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuris vyks spalį. Būtent EVT apibrėžia ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires ir jomis EK vadovaujasi teikdama teisėkūrinius pasiūlymus.

Pasiūlymai taip pat bus pateikti svarstyti ES valstybių narių vidaus reikalų ministrams. Jie taip pat bus pristatyti šeštadienį Lietuvoje viešėsiančiam Europos Komisijos (EK) vicepirmininkui Margariti Schinui.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija, pasienyje statoma fizinė užtvara. 

Lietuva rugpjūtį priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, apribojančias kai kurias neteisėtų migrantų teises, šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.

Sprendimus kritikavo žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, teigiančios, kad šios pataisos iš esmės įteisina žmogaus teisių pažeidimus.

Lietuvos pasieniečiai taip pat jau mėnesį taiko apgręžimo taktiką, kai neteisėtai atvykę migrantai į šalies teritoriją nėra įleidžiami.

BNS