VRM modeliuoja galimus scenarijus dėl migrantų išsiuntimo: kitoms ES šalims į kilmės šalis pavyksta grąžinti apie 30 proc.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai trečiadienį posėdyje diskutavo nelegalios migracijos tema ir kėlė klausimą, kokių veiksmų reikėtų imtis, kai praėjus šiuo metu Užsieniečių teisinės padėties įstatyme (UTIP) numatytam 6 mėn. terminui, nelegaliai sieną kirtusio asmens laisvė nebegali būti suvaržyta. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo apskritai atsisakyti šio termino, taip iš esmės paliekant galimybę nelegalių migrantų laisvą judėjimą riboti neapibrėžtą laiką.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad šiuo metu galiojančiu reglamentavimu nelegalūs migrantai gali bandyti pasinaudoti.

„Gali kurtis naratyvas, kad prabūkime šešis mėnesius, pralaukime ir po to mes galėsime laisvai judėti Lietuvoje, bet visi suprantame, kur laisvai būtų judama. Čia yra klausimas, kurį reikia spręsti ir reikia rasti pusiausvyrą“, – komiteto posėdyje klausimo esmę pristatė L. Kasčiūnas.

„Mes visą laiką deklaravome, kad Lietuva niekada nebus nelegalios migracijos takelis. Tokių apraiškų mes turime išvengti, ieškoti sprendinių, kaip tą padaryti“, – pridūrė jis.

Viceministras: siūlome atsisakyti 6 mėn. termino ekstremalios situacijos sąlygomis

Posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, kad ministerija inicijuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, kuriais neigiamą atsakymą dėl prieglobsčio suteikimo jau gavusiems, tačiau į kilmės šalis negrąžintiems asmenims galimybę laisvai judėti šalyje ir toliau būtų galima riboti.

„Mes esame pateikę, kad 6 mėn. termino būtų atsisakyta, būtent atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, jog nepavykus išsiųsti per šešis mėnesius, gavus neigiamus prieglobsčio atsakymus, terminas būtų pratęstas įstatymo nustatyta tvarka“, – NSGK nariams siūlymą pristatė A. Abramavičius.

Viceministras patikslino, kad pagal dabartinę tvarką, norint nelegalaus migranto laisvės apribojimą pratęsti po 6 mėnesių, dėl kiekvieno individualaus atvejo būtinas teismo sprendimas.

„Dabar galioja tvarka, kad dėl kiekvieno konkretaus atvejo reikėtų kreiptis į teismą. Grupinių kreipinių negalėtų būti. Pažeidžiamoms grupėms, tikėtina, kad teismas judėjimo ribojimo atsisakytų“, – aiškino jis.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas patikslino, kad pagal dabartinę situaciją, esant atitinkamam teismo sprendimui, nelegalių migrantų laisvą judėjimą yra įmanoma apriboti daugiausiai dvejus metus, o po to būtina suteikti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

„Pagal dabartinį reglamentavimą, maksimalus terminas būtų 24 mėn., po kurių anksčiau ar vėliau mes turėsime suteikti leidimą laikinai gyventi“, – kalbėjo A. Abramavičius.

VRM: kitoms ES valstybėms į kilmės šalis pavyksta grąžinti apie 30 proc. migrantų

Viceministras atkreipė dėmesį, kad remiantis kitų Europos valstybių patirtimi, joms į kilmės šalis pavyksta grąžinti mažiau nei pusę neteisėtų migrantų. Todėl VRM numato galimą scenarijų, kad didelė dalis šalyje esančių nelegaliai sieną kirtusių asmenų, net ir priėmus neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, turės pasilikti Lietuvoje.  

„Statistika bus tokia, kokia turbūt dabar yra Europoje. Yra grąžinama kažkur 30 proc. Mes turbūt modeliuojame situaciją su 30 proc. grąžinimų, o 70 proc. vienaip ar kitaip paskui „pakibs“ Lietuvoje“, – aiškino A. Abramavičius.

Pasak jo, yra du galimi grąžinimo mechanizmai: savanoriškas grįžimas ir priverstinio grąžinimo mechanizmas. Tačiau, ministro teigimu, šiuo metu daugiau nei 300 asmenų atsisako teikti prieglobsčio prašymus, tačiau juos grąžinti į kilmės šalis nėra galimybės. Kaip aiškina A. Abramavičius, įstatymas reglamentuoja, kad migrantai prieglobsčio turi paprašyti nedelsiant, bet europinės direktyvos tokio reikalavimo nenumato.

„De facto dalis žmonių tikisi tokiu būdu palikti Lietuvą. Jie turbūt yra instruktuojami tų kontrabandininkų, organizatorių, kad jeigu jie nepaprašys Lietuvoje, bus negalima jūsų grąžinti priverstinai ir tokiu atveju jūs anksčiau ar vėliau gausite galimybę prašyti prieglobsčio kitoje ES šalyje“, – mano A. Abramavičius.

Tuo metu NSGK posėdyje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius migracijai Linas Linkevičius akcentavo, kad su Irako, iš kurio į Lietuvą ir atkeliauja daugelis migrantų, politikais susitarti dėl grąžinimo procedūrų yra itin sudėtinga.

„Atkreipsiu dėmesį, kad kol kas oficialūs Irako pareigūnai atsisako svarstyti prievartinio grąžinimo mechanizmą, ir čia reikės tikėtis spaudimo iš ES institucijų“, – sakė L. Linkevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė: suvaržant nelegaliai atvykusių šeimų teises, suvaržomos ir vaikų

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė NSGK nariams pasakojo, kad šiuo metu į šalį pateko maždaug 1,3 tūkst. vaikų, iš kurių apie 500 yra vaikai iki 9 metų. Ji pabrėžė, kad tarptautiniai dokumentai draudžia apriboti mažamečių vaikų laisvą judėjimą.

„Vaiko teisių konvencija labai aiškiai identifikuoja, kad nei vienas vaikas neturėtų patirti kankinimų, laisvės apribojimų ir neturėtų būti atimama laisvė vaikams judėti“, – teigė J. Jakštienė, kartu pabrėždama, kad ministerija šiuo metu siekia pasirūpinti vaikų švietimu ir užimtumu.

„Klausimas, kai yra šeimos teisės ir laisvės suvaržomos, tai taip pat yra suvaržomos ir vaikų. Šiame kontekste mes matome, kad teisė į mokslą ir švietimą turi būti įgyvendinta (...), organizuojamas vaikų užimtumas, sporto ir kiti užimtumo elementai“, – aiškino socialinės apsaugos r darbo viceministrė.

L. Kasčiūnas dėl 6 mėnesių termino išskyrė keletą veiksmų krypčių

Apibendrindamas NSGK posėdyje išsakytas dalyvių mintis, komiteto pirmininkas išskyrė tris galimus situacijos dėl nelegalių migrantų laisvės apribojimo sprendimo būdus.

„Kas po šešių mėnesių? Viena kryptis – svarstoma nukelti arba panaikinti terminą ir tai galiotų ekstremalios situacijos atveju. Kita kryptis, teismai kiekvienu individualiu atveju spręs ir tai, aišku, bus didelis darbas VSAT. Išgirdome siūlymus iš Socialinės apsaugos ministerijos, galbūt būtų galima palikti 6 mėn. terminą vienoms grupėms, pavyzdžiui, pažeidžiamiems asmenims, vaikams, šeimoms, bet taikyti komendanto valandos variantus“, – svarstė L. Kasčiūnas.

ELTA