VRM: darbdaviai aktyviau tikrina, ar darbuotojai nėra teisti už seksualinius nusikaltimus

Darbdaviai ėmėsi aktyviau prašyti pažymų, ar įdarbinami žmonės nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Mūsų teisės aktai numato būtinybę ir privalomumą prieš priimant į darbo atitinkamas vietas, kuriuose yra dirbama su vaikais, užklausti ir gauti informaciją iš tokio registro, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji. – Pradžioje mes pavasarį turėjome šitą temą, kai kalbėjome apie būtinybę, kad institucijos turi naudotis šita savo prievole. Pamatėme, kad pradžioje ta analizė rodė, kad ne itin aktyviai institucijos tą daro, bet pradėjus diskusiją viešoje erdvėje pamatėme, kad skaičiai tikrai išaugo.“

Pasak jos, vien lyginant šį lapkritį su praėjusiu lapkričiu, prašymų skaičius išaugo beveik šešis kartus.

„Tai rodo tikrai, kad institucijos ir ne tik institucijos – asmenys, tikrai atidžiai užtikrinta šitą prievolę, vertina situaciją ir tos informacijos prašo“, – pastebėjo ministrė.

Pasak jos, tai, kad vien lapkritį nustatyti aštuoni atvejai, kai gauta informacija apie asmenims taikomus apribojimus, „leido, matyt, apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie neturėtų dirbti su vaikais“.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre iš viso yra įrašai apie 630 tūkst. fizinių ir pusantro tūkstančio juridinių asmenų. Apie 2,6 tūkst. įrašų yra susiję su asmenimis, padariusiais seksualinio pobūdžio nusikaltimus.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per pirmąjį pusmetį tokių užklausų gauta beveik 3,2 tūkst., o vien per trečiąjį šių metų ketvirtį – 3,5 tūkstančio. Atitinkamai per šiuos laikotarpius išduota 15 ir 17 pažymų su apribojimais.

Šiuo metu teisės aktai numato, kad žmonėms, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl seksualinio prievartavimo, draudžiama dirbti, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti kontaktų su vaikais.

Be kita ko, darbdaviai priimdami tokiam darbui žmones turi paprašyti jų pateikti pažymą, kad šie nėra teisti už minėtus nusikaltimus, arba tokią pažymą gauti patys.

Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad apribojimai turėtų būti taikomi ir tiems asmenims, kurie yra įtariami seksualiniais nusikaltimais, tačiau galutinis sprendimas byloje nėra priimtas.

A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, jog minėtame registre yra informacija ir apie įtariamus asmenis bei pabrėžė, kad kuriami papildomi instrumentai, norint užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Ministrė taip pat pristatė kitą įrankį – Nusikalstamų veikų žinybinio registro žemėlapį, leidžiantį patikrinti informaciją apie konkrečioje vietoje įvykdytas nusikalstamas veikas.

Pasak A. Bilotaitės, šis įrankis pateikia „labai aiškų, detalų žemėlapį atstumo prasme, išgryninant labai aiškiai pagal sistemas, nusikalstamas veikas“. Tai, pasak jos, leidžia įvertinti aplinkos saugumą ir priimti „atitinkamus sprendimus“.

„Aš manau, kad labai svarbu pažymėti, kad mūsų valstybė turi įrankius, tuos įrankius tobulina. Labai svarbu, kad visos institucijos ir visi asmenys, kurie privalo naudotis šitais įrankiais, tą ir padarytų, kad tas būtų užtikrinta ir taip mes sukurtume tą saugią aplinką pirmiausia savo vaikams“, – sakė ministrė.