Rinkimai 2023 | 4 MIN.
Įsibėgėjus savivaldybių merų ir tarybų rinkimų politinei kampanijai, tapti savivaldos lyderiais sieks 26 Seimo nariai. 13 jų – vienmandatininkai. Kuriam nors iš šių kandidatų laimėjus mero postą, Seime įvyktų nemažai pasikeitimų, o Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tektų organizuoti pakartotinius rinkimus. VRK duomenimis, tai gali atsieiti bent 700 tūkst. eurų.
Surengti rinkimus vienoje apygardoje kainuotų iki 700 tūkst. eurų
VRK teigimu, įvardinti, kiek Seimo narių dalyvaus savivaldybių merų rinkimuose, dar anksti. Pasak komisijos patarėjos Indrės Ramanavičienės, būsimieji kandidatai paskutines paraiškas pateikė dar gruodžio 30 d. Visgi, pastebėjo ji, iki sausio 24 d. kandidatai dar galės persigalvoti ir atsiimti dokumentus.
„Tiksliausią atsakymą žinosime tada, kai turėsime oficialiai registruotų kandidatų sąrašą. Jį VRK skelbia ne vėliau kaip likus 30 dienų iki rinkimų“, – Eltai raštu perduotame atsakyme aiškino VRK atstovė.
Tačiau preliminarią pakartotinių rinkimų kainą I. Ramanavičienė įvardijo – pasak jos, vienoje apygardoje tokie rinkimai gali pareikalauti maždaug 700 tūkst. eurų.
„Įvertinus ankstesnių rinkimų patirtį ir padidėjusias paslaugų kainas, preliminariais skaičiavimais, pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienoje apygardoje galėtų kainuoti iki 700 tūkst. eurų“, – nurodė ji.
Be to, pastebėjo specialistė, prireikus organizuoti Seimo narių rinkimus daugiau nei vienoje vienmandatėje apygardoje, kaina kristų.
„Jei tuo pat metu būtų organizuojami dveji ar treji rinkimai, vienų rinkimų kaina santykinai būtų mažesnė“, – akcentavo I. Ramanavičienė.
Mero posto sieks 26 Seimo nariai, tarp jų net 13 vienmandatininkų
2019 m. savivaldos rinkimuose dalyvavo 14 parlamentarų, 2015 m. – 17 Seimo narių. 2023 m. mero posto žada siekti rekordiškai daug tautos išrinktų parlamento atstovų – net 26. Pusė jų – 13 – Seimo nario mandatus iškovojo vienmandatėse apygardose.
Daugiausiai – 6 Seimo narius į rinkimus patvirtino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). 4 iš jų postus iškovojo vienmandatėse apygardose: Kauno mieste kandidatuojantis Vytautas Juozapaitis, Kauno rajone – Justinas Urbanavičius, Klaipėdoje – Audrius Petrošius, Panevėžyje – Bronislovas Matelis.
Savivaldos rinkimuose dalyvaus ir 5 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguoti parlamento atstovai. 3 vienmandatininkai – Klaipėdos miesto mero kėdės siekianti Ligita Girskienė, Ukmergėje kandidatuojantis Juozas Varžgalys bei Raseinių rajono rinkimuose dalyvausiantis Arvydas Nekrošius.
Taip pat 5 parlamentarų kandidatūras iškėlė Darbo partija, tačiau vienintelis Telšių mero rinkimuose dalyvausiantis Valentinas Bukauskas Seimo nario mandatą laimėjo vienmandatėje apygardoje.
3 Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentarai išreiškė norą tapti savivaldybių merais, 2 iš jų – Marijampolėje kandidatuosiantis Kęstutis Mažeika bei Panevėžio miesto rinkimuose dalyvausiantis Deividas Labanavičius – vienmandatininkai.
Laisvės partija kelia dviejų Seimo narių kandidatūras, tačiau tik Silva Lengvinienė, siekianti Elektrėnų savivaldybės vadovės pozicijos, laimėjo rinkimus vienmandatėje apygardoje.
Vienmandatininką delegavo ir liberalai – Kauno rajone kandidatu tapo Viktoras Pranckietis. Taip pat uostamiestyje Laisvės ir teisingumo partija iškėlė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio kandidatūrą.
ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 d.
Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, prireikus, Seimas skelbtų pirmalaikius rinkimus atitinkamoje vienmandatėje apygardoje ir nustatytų jų datą.
Nutarimą dėl pirmalaikių rinkimų parlamentas turėtų priimti ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai atsiranda pagrindas rengti pakartotinius rinkimus. Rinkimai turėtų būti suorganizuoti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Pirmalaikiai Seimo nario rinkimai nebūtų rengiami tik jei jų data patektų laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų (kurie numatomi surengti 2024 m. spalio 13 d.) būtų likę mažiau kaip vieneri metai.
etaplius TV
0
