VRK: referendumo dėl daugybinės pilietybės dieną sostinėje vykęs koncertas – rinkėjų papirkinėjimas

Pernai gegužę vykęs koncertas dėl daugybinės pilietybės referendumo laikytinas rinkėjų papirkinėjimu, nusprendė ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Komisija nutarė, jog Viešoji įstaiga „Ir taškas“, praėjusių metų gegužės 12 d. Rotušės aikštėje organizavusi koncertą „Laisvė išsaugotai pilietybei“, pažeidė Rinkimų kodeksą bei Referendumo įstatymą.

Konstatuota, jog VšĮ „Ir taškas“ skleidė referendumo agitaciją draudžiamu laikotarpiu, o skatinant rinkėjus balsuoti ir taip didinti aktyvumą, žadėtas nemokamas koncertas Vilniaus centre.

Kaip numato Rinkimų kodeksas, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti piliečių balsus bei dovanomis, kitokiu atlygiu skatinti dalyvauti ar nedalyvauti rinkimuose, atiduoti balsą „už“ ar „prieš“ yra draudžiama.

VRK gavo skundų dėl referendumo dieną vykusio koncerto „Laisvė išsaugotai pilietybei“ dar praėjusių metų gegužės 10-12 dienomis. Jau tuomet komisija kreipėsi į renginio organizatorius, įspėjant, jog toks koncertas gali būti laikomas papirkinėjimu. Vėliau, rugpjūčio mėnesį, pradėtas ir oficialus VRK tyrimas.

VšĮ „Ir taškas“ atsakymuose komisijai nurodė, jog nemokamo koncerto tikslas nebuvo skatinti piliečius balsuoti „už“, todėl neturėtų būti laikytinas papirkinėjimu. Be to, pastebėjo organizatoriai, koncerte galėjo dalyvauti visi, kas norėjo – ne tik dalyvavusieji referendume.

„Piliečių papirkinėjimas turėtų būti suprantamas, jei jiems kažkas būtų žadama už tam tikrą įgyvendintą rezultatą, pavyzdžiui, nemokamas koncertas būtų pažadėtas tokiu atveju, jei referendumo rezultatas būtų vienoks ar kitoks“, – atsakyme VRK teigė koncerto organizatoriai.

Papildomų klausimų sukėlė tai, jog koncertas gegužės 12 d. vyko nuo 18 val. Visgi, kaip numato įstatymas, gegužės 12 d. nuo vidurnakčio iki 20 val. galiojo referendumo agitacijos draudimas. Organizatoriai paaiškino, jog pavėlinti koncerto galimybės nebuvo, mat, anot jų, dalis atlikėjų ir grupių būtų atsisakę dalyvauti.

Ir nors pripažinta, jog koncerto organizatoriai pažeidė įstatymų nuostatas, VRK narių gretose nuomonės dėl sprendimo išsiskyrė. VRK narė Inga Milašiūtė pažymėjo – nors renginiu siektas skatinti balsavimo aktyvumą, „gerasis tikslas nepateisino tos priemonės, kuri buvo taikoma“. Jai antrino ir Andrius Vaišnys, pastebėjęs, jog VRK dar renginio dieną buvo perspėjusi VšĮ „Ir taškas“.

„Manau, šis dalykas, kuris atsispindi (tyrimo – ELTA) pažymoje, yra iš esmės teisingas. VRK, kuri yra perspėjusi organizatorius, tikriausiai turi būti nuosekli savo sprendimuose, jeigu ji jau padarė tą žingsnį ir pamatė tada, kad yra negerai“, – teigė A. Vaišnys.

Visgi, VRK atstovas Maksimas Reznikovas abejojo, ar koncertas gali būti laikomas papirkimu.

„Mes turime vykdyti įstatymą, turime formaliai laikytis nuostatų, bet VRK, vis dėlto, turi galimybę taikyti formalias nuostatas, atsižvelgdama į faktines aplinkybes. (...) Dabar tas punktas apie papirkimą yra įrašomas vien dėl to, kad gali būti įrašytas, o ne dėl to, kad situacija to reikalautų“, – kalbėjo M. Reznikovas.

„Man tas formalus įstatymo taikymas, kuris šioje vietoje ignoruoja reglamentavimo spragą, yra vertybiškai nepriimtinas. Vis dėlto, yra viena situacija, kai yra konkurencinė kampanija ir skirtingi kampanijos dalyviai siekia išsiskirti, patraukti dėmesį. Vis tik kita situacija, kai turime referendumą, kuriame opozicijos Vyriausybei, kuri įgyvendina kampaniją, nėra. Ir pagrindinė problema yra mažas aktyvumas ir dėmesys vykstančiam referendumui. Tokią situaciją vertinti taip pat, kaip mes vertintume panašų konceptą Seimo rinkimų, savivaldos rinkimų kontekste – yra toks formalumas, kuris neatrodo būtinas, o pasirenkamas“, – kalbėjo jis.

Visgi, VRK priėmė sprendimą, nepalankų VšĮ „Ir taškas“. Tiesa, komisija sutarė kreiptis į Seimą, prašant tobulinti teisės aktus ir aiškiai reglamentuoti trečiųjų asmenų dalyvavimą rinkimų bei referendumo kampanijose. Kaip teigė I. Milašiūtė, tai leistų išvengti šiuo metu išryškėjančių „pilkųjų zonų“, rinkimų kampanijose atsirastų daugiau aiškumo ir sąžiningumo. 

„Trečiųjų asmenų dalyvavimas referendumų kampanijose yra tiesiog faktas. Deja, nepavyko įstatymo leidėjo įtikinti šį faktą sureglamentuoti“, – kalbėjo VRK narė.

ELTA primena, kad gegužės 12 d. vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, referendume dalyvavo maždaug 1,413 mln. rinkėjų – 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1,026 mln. rinkėjų (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.

2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo irgi nebuvo sėkmingas.