VRK pirmininkė siūlo didinti finansavimą visuomeniniams rinkimų komisijos nariams

Artėjant 2019 m. savivaldos rinkimams, vyksta diskusijos dėl visuomeninių rinkimų komisijų skaidrumo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime taip pat skyrė dėmesio artėjančių savivaldų rinkimų skaidrumui.

Vyriausioji rinkimų komisija kartu su visuomenine organizacija „Baltosios pirštinės“ ir „Transparency International“ Lietuvos skyriumi pirmadienį surengė diskusiją „Savivaldos rinkimai 2019: kaip užtikrinti skaidrumą?“, kurios metu buvo aptariami būdai užtikrinti skaidrumą ir užkirsti kelią korupcijai artėjančių savivaldos rinkimų politinės kampanijos ir pačių rinkimų metu.

Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė sako, kad rinkimuose galima išskirti tris pažeidimų grupes. Daugiausia pranešimų gaunama dėl pastebėtos neleistinos agitacijos (64 proc.). Iš jų net 143 - apie neleistiną agitaciją socialiniuose tinkluose. Nemažai pranešimų gaunama ir dėl rinkėjų papirkinėjimo. 2015 m. savivaldos rinkimų antro turo metu piliečiai ypač daug priekaištų turėjo apylinkių rinkimų komisijoms.

Pasak M. Šaraitės, geriausias būdas kovoti su korupcija yra atsakingų žmonių paieška.

„Labiausiai norėčiau akcentuoti rinkimų komisijų narių atranką ir atsakingų žmonių šioms pareigoms parengimą. Tai čia yra tas aspektas, kai nereikia jokių įstatymo pakeitimų“, - teigė M. Šaraitė.

Diskusijoje VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė atskleidė, kad iki 2019 metų savivaldų rinkimų bus didinimas finansavimas rinkimų komisijos nariams.

„(...) daug metų aktuali problema yra ta, kad apylinkių, apygardų rinkimų komisijos nariams nėra didinimas darbo užmokesčio koeficientas, atlyginimai maži, o darbo yra daug. (...) dabar yra parengtas įstatymų projektas, kuris, tikimės, atsiras plenarinių posėdžių salėje. Tikimės, kad politikai pritars didinti 15 proc. darbo užmokestį“, - sakė VRK pirmininkė.

Tuo tarpu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad bet kokia finansinė motyvacija nėra sprendimas.

„Nematau VRK pagrindimo, kodėl yra būtent toks yra 15 proc. padidinimas. Mano akimis, bet kokia finansinė motyvacija nėra sprendimas. Aš manau, kad tai gali būti tik priedas prie veiksmo, kurio tikriausiai imiesi, nes tau yra įdomi sritis, bet pirmiausia supranti, kad tokiu būti gali prisidėti prie demokratinės visuomenės veikimo“, - komentare Eltai sakė S. Muravjovas.

Taip pat, pasak S. Muravjovo, politikų viešumo žaidimo taisyklės turėtų keistis, nes gyvename XXI a. sąlygomis, kai išmaniosios technologijos leidžia piliečiams sekti kiekvieną politikų žingsnį ir prie tokio „aktyvesnio visuomenės veikimo reikia priprasti, nes įpročiai formuojasi ne per vieną dieną“.

„Atėjo laikas, kai politinėms partijoms ar visuomeniniams komitetams vienas dalykas turėtų būti aiškus. Jie yra atsakingi už rinkimų skaidrumą ir sąžiningą elgimąsi rinkimų metu. Galima laukti veiksmų iš VRK, „Baltųjų pirštinių“ bei kitų įstaigų, bet yra aišku, kad Lietuvos piliečiai pakankamai brandūs ir vis dažniau nori pamatyti, ką patys politikai padaro, kad užtikrintų skaidrų ir atskaitingą politinės partijos ar visuomeninio komiteto veikimą“, - sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

Diskusijos metu kartu su politikais, visuomeninių rinkimų komitetų, stebėsenos institucijų atstovais ir ekspertais buvo diskutuojama, kaip paskatinti politinių partijų ir visuomeninių komitetų vadovus imtis didesnio vaidmens, siekiant užtikrinti skaidrumą rinkimų metu, kokių teisės aktų pakeitimų reikėtų ir ką galima padaryti be jų.

ELTA