Aktualijos | 6 MIN.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nutarė neregistruoti buvusios Visagino merės, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės Dalios Štraupaitės kandidatūros į Seimo rinkimus.
VRK partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės kandidate į Seimo rinkimus nutarė neregistruoti, nes politikė neatitinka Rinkimų kodekse numatytų reikalavimų, šiuo atveju – jai tebegalioja teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus būti išrinktai ir dirbti valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, organizacijų skiriamose pareigose.
Už tai, kad politikė nebūtų registruota kandidate Seimo rinkimuose, balsavo 11 VRK narių, 2 buvo prieš.
D. Štraupaitė partijos sąraše buvo įrašyta 14 numeriu, taip pat siekė kandidatuoti Nalšios šiaurinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
VRK posėdyje dalyvavusi pati politikė prašė komisijos narių leisti jai dalyvauti rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose. D. Štraupaitė tvirtino esanti įsitikinusi, jog tam tikros Rinkimų kodekse įtvirtintos nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai.
„Labai jūsų prašau. Rinkimų kodeksas nėra aukščiau stovintis už Konstituciją. Konstitucijoje aiškiai parašyta (...), kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. Yra nurodyta, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Ši nuostata dėl baudžiamojo poveikio priemonės keičia žmonių padėtį į sunkesnę“, – kalbėjo D. Štraupaitė, pridurdama, kad Rinkimų kodekse yra padaryta „klaidų“.
Politikė priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra priėmęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą ištirti, ar Rinkimų kodekso nuostata, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijos. D. Štraupaitė kartojo, kad minėta nuostata, dėl kurios jai užveriamos durys į rinkimus, prieštarauja pagrindiniam Lietuvos įstatymui. Politikė tvirtino neabejojanti, kad KT tai ir patvirtins.
„Pasyvios rinkimų teisės apribojimas... Žmogus turi teisę pasirinkti, duokite teisę žmogui pasirinkti žmogui, negriaukite gyvenimo, (...) leiskite dalyvauti rinkimuose“, – dėstė D. Štraupaitė.
VRK narė Inga Milašiūtė savo ruožtu pažymėjo, kad jai dėl situacijos, į kurią pakliuvo D. Štraupaitė, žmogiškai skaudu. Ji sutiko, kad dėl draudimo politikui būti išrinktam į tam tikra pareigas reikalingas platesnis teisinis išaiškinimas. Jo, anot I. Milašiūtės, ir reikėtų sulaukti.
„Neatsitraukiu nuo savo manymo, kad šita atsiradusi sugriežtinta ir ribojanti pasyviąją kandidato teisę priemonę po savivaldos rinkimų turi savyje tokio atspalvio, dėl ko yra pasisakęs EŽTT – kad Lietuvoje nėra svetimas įstatymų leidėjų teisės aktų keitimas individualizuotu būdu, tai reiškia, kad, kai pamatai kažkokį atvejį, jį bandai sureglamentuoti. Tai yra ydinga praktika. Aišku, tai reikia įrodyti“, – svarstė I. Milašiūtė ir pridūrė besitikinti, kad daugiau teisinio aiškumo galės įnešti KT.
Tuo metu kitas VRK narys Andrius Vaišnys ragino D. Štraupaitę neraginti komisijos priimti sprendimą, kuris prieštarautų Rinkimų kodekso nuostatoms.
„Kas yra negerai, tai kviesti mus nesilaikyti Rinkimų kodekso ar tiesiogiai taikyti Konstituciją. Nesame teismas“, – pabrėžė A. Vaišnys.
Teismas atmetė prašymą trumpinti taikomą draudimą
VRK sprendimą dėl D. Štraupaitės registracijos Seimo rinkimams priėmė po Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria jis atmetė politikės gynėjo prašymą sutrumpinti jai taikomo draudimo būti renkamai į pareigas valstybės tarnyboje terminą.
Šią savaitę minėtas teismas atmetė D. Štraupaitės gynėjo prašymą sutrumpinti politikei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimą trejus metus būti išrinktai ir dirbti valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių, organizacijų skiriamose pareigose – terminą.
Teismas, atmetęs šį prašymą, akcentavo, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pradžia yra siejama su Apeliacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimu 2023 m. kovo 3 dieną, tad, anot teismo, manyti, kad D. Štraupaitė jau yra atlikusi jai skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo.
ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus. Tiesa, D. Štraupaitė rinkimuose nelaimėjo.
Sprendimą priims ir KT
KT yra priėmęs D. Štraupaitės bylą nagrinėjančio LVAT prašymą ištirti, ar Rinkimų kodekso nuostata, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijos.
LVAT į KT kreipėsi, gavęs D. Štraupaitės skundą dėl VRK sprendimo neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą (EP), nes jai dar tebegalioja teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
LVAT abejoja, ar pasyviosios rinkimų teisės ribojimas kiekvienam asmeniui, nebaigusiam atlikti baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir nesusijusios su teisės būti išrinktam, gali būti laikomas konstituciškai pagrįstu.
Anot LVAT, suvaržius asmens teisę kandidatuoti net tuo atveju, kai jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su viešosios teisės būti renkamam ribojimu, asmuo gali būti nubaustas labiau nei numatyta teismo nuosprendžiu.
VRK sprendimą neregistruoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės EP rinkimuose priėmė gegužės 2 d., remdamasi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas.
etaplius TV
0
