REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Birželio 20 d. 11:40

VRK: neužtenka duomenų pripažinti, kad G. Nausėdos vizitai į regionus buvo rinkiminės kampanijos dalis

Lietuva

VRK. BNS Fotobanko nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


305753

Nors antrosios kadencijos poste siekęs Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu 18 kartų lankėsi Lietuvos regionuose, neužtenka duomenų pripažinti, jog šių vizitų metu vykdyta politinė agitacija ar naudotasi tarnybine padėtimi, nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK taip pat vienbalsiai nepripažino G. Nausėdos politine reklama savivaldybių interneto svetainėse, kituose leidiniuose skelbtos informacijos apie susitikimus su gyventojais bei prezidento remiamos pilietinės iniciatyvos „Lietuvos galia“ kvietimo dalyvauti konkurse vaizdo įrašo.

„Dar kartą dėkojame tyrėjams, sprendimas priimtas, gali būti skundžiamas“, – klausimo nagrinėjimą užbaigė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Komisija du pranešimus dėl G. Nausėdos galimai neteisėtų veiksmų rinkimų kampanijos metu gavo vasarį ir kovą, skundus pateikė kitas prezidento rinkimų kampanijos dalyvis Ignas Vėgėle ir VRK neįvardijamas fizinis asmuo.

Skunduose buvo nurodoma, kad kandidatas į prezidentus G. Nausėda kartu eidamas prezidento pareigas vykdo savo agitaciją, galimai pažeisdamas Rinkimų kodekso draudimą tą daryti naudojantis tarnybine padėtimi ir reikalavimus, kad prasidėjus kampanijai visos išlaidos turi būti apmokamos iš politinės kompanijos sąskaitoje esančių lėšų.

Susipažinusi su viešomis prezidento darbotvarkėmis, VRK nustatė, kad nuo lapkričio 12 iki gegužės 26 dienos G. Nausėda su darbo vizitu vyko į 18 regionų ir susitiko su gyventojais.

Pasak išvadą kartu su VRK pirmininkės pavaduotoju Andriumi Puksu parengusios Teisės ir tyrimų skyriaus patarėjos Ilonos Bondzinskaitės, negalima atmesti, kad G. Nausėda tuo pačiu susitikimuose pristatė savo veiklą.

„Neturime duomenų, kad pasisakyme kalbėtų, kad tai būtų mano rinkimų programos dalis ir toliau to sieksiu. Dėl šitų susirinkimų darome išvadą, kad nepakanka duomenų, kad jis vykdė agitaciją. Tuo pačiu nedarome išvados, kad jis naudojosi padėtimi ir reikėjo išlaidas tas visas apmokėti“, – posėdyje kalbėjo I. Bondzinskaitė.

„Dėl viešinimo, peržvelgus skelbtą turinį (...), vertiname, kad tai labiau priskirtina prie informacinio pobūdžio pranešimų apie prezidento veiklą, kurie patenka į Rinkimų kodekso (...) numatyta išimtį, kas nėra laikoma reklama“, – pažymėjo ji.

„Klausimai buvo ad hoc“

VRK taip pat vertino du garso įrašus iš G. Nausėdos susitikimo Prienų rajone vasario 8-ąją ir Zarasų rajono savivaldybės bibliotekoje kovo 18-ąją.

Pirmajame susitikime, anot I. Bondinskaitės, prezidentas atsakė į du klausimus apie savo darbus kitoje kadencijoje – dėl ministrų skyrimo ir dėl gautos socialdemokratų paramos.

„Įvertinant šitą, priėjome išvados, kad trumpi atsakymai, lyg ir susiję su dalyvavimu, ką jis darytų po to, nėra pakankami vertinti (dėl pažeidimo – BNS), nes neturime duomenų, kad jis savo iniciatyva kalbėtų, čia daugiau klausimai buvo ad hoc“, – teigė VRK patarėja.

Dėl susitikimo Zarasuose pareiškėjas nurodė, kad G. Nausėda atsako į gyventojo klausimą, kokius svarbiausius klausimus spręstų, jeigu būtų išrinktas antrai kadencijai.

„Kur jis kalbėjo apie neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą už vaiką, apie demokratiją, pensijų didinimo politiką, transporto lengvatas, irgi kategoriškos išvados nedarome, nes garso įraše nėra klausimo užduoto, ar čia jūsų rinkiminiai pažadai, rinkiminė programa“, – sakė I. Bondzinskaitė.

„Tikrai nėra viskas gerai“

Kaip posėdyje kalbėjo A. Puksas, yra tam tikrų klausimų, „kur tiesiog pritrūko daugiau duomenų, kad atsakytume taip arba ne“.

„Dėl vizitų: išorėje stebint gali atrodyti, kad jie padažnėjo ir naudojamasi tarnybine padėtimi, bet (...) visos savivaldybės gavo klausimus ten, kur vyko vizitai, visos atsakė ir matome, kad susitikimų metu agituojama nebuvo“, – teigė jis.

A. Puksas pažymėjo, kad susitikimų su gyventojais padažnėjimas nebuvo drastiškas palyginus su kitais laikotarpiais nuo G. Nausėdos kadencijos pradžios.

VRK pirmininkės pavaduotojas taip pat pripažino tikėjęsis kitokios tyrimo išvados.

„Nuo pat informacijos gavimo pradžios ir stebėjimo viešojoje erdvė visiškai kitaip įsivaizdavau tyrimą ir išvadas, kurias siūlytume posėdyje. Bet po analizės medžiagos tų vizitų visų (...) niekaip negalėjome pasakyti, kad čia viskas gerai, tikrai nėra viskas gerai, bet vienintelis variantas, kurį galėjome pasiūlyti, kad neužtenka duomenų konstatuoti buvus pažeidimų“, – teigė A. Puksas.

„Teisėta, bet neteisinga“

Teisingumo ministro deleguota VRK narė Inga Milašiūtė tvirtino, kad įstatymuose trūksta teisinio reguliavimo, apibrėžiančio pareigas einančio prezidento dalyvavimą rinkimų kampanijoje, kandidatai bando naudotis šia „pilkąja zona“.

„Perskaičiusi šitą tyrimą, stebėdama viešąją erdvę, darydamasi tam tikras analizes, vizualiai galėjau įsivaizduoti, kad vyksta kampanija, kuri yra dengiama tam tikromis einamomis pareigomis. (...) Perskaičiusi visą pažymą ir įsivertinusi tai, ką pati mačiau kampanijos metu ir dar prieš kampaniją, (...) šita visa prezidento veikla su tais 18 vizitų yra teisėta, bet neteisinga“, – sakė I. Milašiūtė.

„Aš šitą situaciją vertinu tiesiog kaip (...) pilkąją zoną, kuria, deja, kas penkerius ar dešimt metų yra bandoma naudotis ir tas naudojimasis yra teisėtas, bet jis nėra teisingas“, – pridūrė VRK narė.

Prezidento pasiūlytas VRK narys Andrius Vaišnys teigė matantis pirmiausia prezidento pareigų atlikimą, net jei vizitų padažnėjo: „Peržiūrėjus visą darbotvarkę (...), apsiribočiau konstatavimu, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būtų pažeidimas.“

Laisvės partijos į VRK deleguotas Martynas Čerkauskas, vienintelis balsuojant susilaikęs, teigė manantis, kad prezidento vizitai regionuose buvo netiesioginės rinkimų agitacijos dalis.

„Didžioji dalis iš tų 18 atvejų įvyko pavasarį, artėjant balsavimui. (...) Nesutinku, kad padažnėjimas buvo simbolinis, jis buvo, matyt, sąmoningas, nes vyksta rinkimai, reikia daugiau važiuoti. Taip, gali važiuoti ir nedaryti tiesioginės agitacijos, nesakyti „balsuok už mane“, bet vien prezidento apsilankymas, susitikimas ir dėmesio parodymas yra rinkimų kampanijos ir agitacijos dalis. Vienareikšmiškai, kad čia nėra rinkimų kampanija, nesutinku“, – kalbėjo M. Čerkauskas.

Prezidentūra: susitikimai nesusiję su rinkimais

Prezidentūra VRK nurodė, kad visi G. Nausėdos susitikimai regionuose nuo kadencijos pradžios 2019 metais yra tik oficialūs darbiniai vizitai, skelbiami darbotvarkėje, jie nesusiję su rinkimų kampanija, o vienintelis susitikimų tikslas – pateikti informaciją apie nuveiktus darbus ir sužinoti apie regionų problemas.

„Prezidento rinkimų štabo atstovas Povilas Mačiulis nurodė, kad jie kaip rinkimų štabas jokių susitikimų su gyventojais neorganizavo ir tai nėra rinkiminiai dalykai“, – teigė I. Bondzinskaitė.

Skunde dėl prezidento susitikimų buvo nurodoma, kad G. Nausėda likus pusmečiui iki rinkimų kampanijos pradžios suaktyvino savo vizitus į Lietuvos regionus kartu su patarėjais, pirmąja ponia.

„Ko nebūdavo anksčiau, yra rengiamas susitikimas su savivaldybių gyventojais, tokių susitikimų metu G. Nausėda atlieka ne savo kaip valstybės vadovo pareigas, bet vykdo rinkimų agitaciją, skleidžia idėjas, dalijasi ateities planais, pristato rinkiminius pažadus ir programas“, – skundo esmę įvardijo I. Bondzinskaitė.

Pasak pareiškėjo, G. Nausėda į vizitus vyko lydimas prezidentinio kortežo, naudojosi patalpomis neatlygintinai, susitikimuose pasisakė ir jam pavaldūs valstybės pareigūnai, patarėjai, tad prezidentas galimai išnaudojo pavaldžius valstybės tarnautojus.

Gegužės pabaigoje G. Nausėda perrinktas antrai kadencijai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA