VRK: A. Zuokas pažeidė įstatymą per buvusius savivaldos rinkimus, bet nešiurkščiai

Buvęs kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas ir jo tuomet vadovauta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) pažeidė rinkimų finansavimo tvarką per buvusius savivaldos rinkimus, tačiau šiurkštaus pažeidimo nebuvo, antradienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Už tokį sprendimą balsavo penki komisijos nariai, prieš buvo keturi, trys susilaikė.

Po balsavimo A. Zuokas teigė, kad toks sprendimas jį tenkina, nes partijai negresia prarasti valstybės dotacijos.

Beveik 17 tūkst. eurų pripažinti A. Zuoko ir tuomet jo vadovautos partijos nepiniginėmis kampanijos aukomis, kurias apmokėjo juridiniai asmenys. Dar 1,3 tūkst. eurų pripažinti neteisėtu Lietuvos laisvės sąjungos finansavimu.

Dalį kampanijos išlaidų apmokėjo viešosios įstaigos

Atlikusi A. Zuoko rinkimų kampanijos į sostinės merus ir partijos rinkimų finansavimo tyrimą, VRK darbo grupė nustatė, kad dalį išlaidų apmokėjo su A. Zuoku susijusios viešosios įstaigos „Azzara“, Jono Meko fondas ir „Vilnius 2035“. 

Jos duomenimis, šios įstaigos sumokėjo bendrovei „Baltijos tyrimai“ už atliktą A. Zuokui ir jo vadovautai partijai naudingą sociologinę apklausą, bendrovei „Civitta“ už nemokamo transporto Vilniuje studiją, kuri intensyviai naudota per rinkimų kampaniją, diskusijų rengimo išlaidas, publikacijos parengimą apie A. Zuoką ir kt.

Tyrimo išvadas pristačiusi VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė pripažino, kad ne visas išlaidas pavyko nustatyti, nes negauta dalies prašytų duomenų. Pavyzdžiui, taip nutiko su viešosios įstaigos „Vilnius 2035“ rengtomis diskusijomis, kuriose dalyvavo ir A. Zuokas, ir jo koalicijos kandidatai.

Todėl balsuojant dėl šio punkto jis nebuvo pripažintas kaip nepiniginė juridinių asmenų suteikta auka.

Įstatymai nurodo, kad visos su rinkimų kampanija susijusios išlaidos turi būti apmokamos per specialią rinkimų sąskaitą, o finansavimas per trečiuosius asmenis draudžiamas.

VRK antradienį nusprendė surinktą medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Visi sprendimai, kuriais pripažinti pažeidimai, priimti VRK narių balsams pasiskirsčius po lygiai ir lėmus pirmininkės Jolantos Petkevičienės balsui.

Antradienio posėdyje dalyvavę A. Zuokas, partijos vicepirmininkas Vydūnas Sadauskas neigė bet kokius pažeidimus. 

Jie prašė VRK tyrimą nutraukti, suėjus senaties terminui. Ir A. Zuoko, ir V. Sadausko teigimu, tirti įvykiai apima 2017–2019 metus, tyrimas pradėtas 2020 metais, o įstatymai VRK įpareigoja tyrimus atlikti ne ilgiau kaip per devynis mėnesius.

„Man tikrai čia buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus, kada pirmą dieną po paskelbimo, kad planuoju dalyvauti Vilniaus miesto mero rinkimuose kitų metų pavasarį, iš karto baigiamas tyrimas ir pateikiama išvada, kurią mes šiandien svarstome“, – antradienį per VRK posėdį sakė A. Zuokas.

Jis yra viešai pranešęs, kad vėl planuoja kandidatuoti į sostinės mero postą.

Ragino nepasitikėti buvusia žmona

Tyrimo grupėje dirbęs VRK narys Andrius Puksas tvirtino, jog tyrimas užtruko, nes buvo didelės apimties, kilo „nemažai problemų dėl informacijos gavimo“.

Daugelis VRK narių pripažino, kad visi terminai praleisti, tačiau, anot jų, tai neatleidžia nuo pareigos priimti sprendimą ir nedaro jo negaliojančio. Dalis Rinkimų komisijos narių, pavyzdžiui, Andrius Vaišnys, sakė, jog būtent dėl abejonių, susijusių su senatimi, negalėjęs palaikyti darbo grupės išvados.

A. Zuokas taip pat ginčijo VRK surinktų duomenų patikimumą. Anot jo, vienas pagrindinių informacijos tiekėjų – buvusi jo sutuoktinė Agnė Andriulytė – negali būti laikoma objektyviu šaltiniu.

„Tokios informacijos teikėjo informacija turėtų būti vertinama kritiškai, bent jau kaip suinteresuotos pusės (...) Tai, ką pasako žmona, kada ji supykusi, jeigu pradėsi vertinti kaip faktą, na žinote... Jeigu ji būtų geros nuotaikos, būtų pasakiusi kitaip. Visame tyrime tas akcentas turėtų būti tikrai neišleistas, įvertinant mūsų tikrai sudėtingą skyrybų procesą, kuris baigėsi praėjusiais metais taikos sutartimi“, – sakė politikas.

„Tyrėjai vadovavosi selektyviai pateiktais dokumentais, tam tikra išankstine nuomone ir nuostata, kurią paėmė kaip neginčijamą faktą, ir darė prielaidą, kad viską, ką A. Zuokas gyvenime daro, daro tik dėl to, kad dalyvaus ar dalyvauja rinkimuose. Tai yra netiesa“, – kalbėjo jis.

VRK atstovai atkreipė dėmesį, kad tyrimo medžiagoje nurodyta ir daug kitų duomenų teikėjų, taip pat ne visa politiko veikla pripažinta rinkimų kampanijos dalimi.

2019 metų kovą per antrą rinkimų turą A. Zuokas surinko 38,5 proc. balsų ir sostinės mero rinkimus pralaimėjo Remigijui Šimašiui. Tuo metu jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) užėmė antrą vietą ir iškovojo dešimt mandatų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

2020 metais Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) susijungė su partija „Tvarka ir teisingumas“ bei judėjimu „Pirmyn, Lietuva“ ir pasivadino partija „Laisvė ir teisingumas“.