Vos kelias minutes trunkantis tyrimas gali išgelbėti ne vieną gyvybę

Visame pasaulyje lapkritį ypatingas dėmesys skiriamas vyrų kovai su prostatos vėžiu ir žinios apie prevencijos svarbą sklaidai. Šis vėžys – dažniausias vyrų onkologinis susirgimas Lietuvoje, pradedantis vystytis atsiradus mutacijoms priešinės liaukos ląstelėse, kurioms sparčiai dalinantis susiformuoja navikas. Joniškio „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Ieva Keršytė pažymi, kad dažnai priešinės liaukos vėžys vystosi ilgą laiką, todėl juo susirgęs žmogus gali nejausti jokių simptomų.

„Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 2500–2800 naujų prostatos vėžio atvejų. Tiesa, anksčiau, kol dar nebuvo vykdoma valstybės finansuojama prevencinė prostatos vėžio programa, susirgimų skaičius siekdavo 4000 atvejų per metus. Ši programa leido dažniau nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kai ją įveikti yra lengviau“, – teigia I. Keršytė.

Rizika didėja kartu su amžiumi

Kaip ir daugelio onkologinių susirgimų atveju, nėra tiksliai žinoma, kodėl prostatos vėžys išsivysto, tačiau pagrindinis jo rizikos veiksnys – amžius.

„Prostatos vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus pacientai. Beveik 60 proc. ligos atvejų yra diagnozuojama vyresniems nei 65 m., o apie 10 proc. ligos atvejų nustatoma 45–54 m. amžiaus grupės vyrams. Labai retai pasitaiko, kad prostatos vėžys diagnozuojamas pacientams, jaunesniems nei 45 m.“, – sako šeimos gydytoja.

Kitas labai svarbus rizikos veiksnys – genetinis paveldimumas. Didesnė ligos grėsmė kyla tiems asmenims, kurių pirmos eilės giminaičiams (tėvui ar broliui) jau buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Be to, rizika padidėja ir tais atvejais, kai vyro šeimos nariams yra diagnozuoti krūtų, kiaušidžių onkologiniai susirgimai, nes tai susiję su genų BRCA1 ar BRCA2 mutacijomis.

„Taip pat yra įrodymų, kad nutukusiems vyrams, lyginant su tais, kurių svoris normalus, tikimybė susirgti prostatos vėžiu yra didesnė. Kiti rizikos veiksniai gali būti metabolinis sindromas, rasė, nes juodaodžiai vyrai turi didesnį polinkį susirgti priešinės liaukos vėžiu, neigiami gyvenimo būdo įpročiai, tokie kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas bei nesubalansuota mityba“, – vardina I. Keršytė.

Į kokius simptomus svarbu atkreipti dėmesį?

Prostatos vėžys vystosi gana lėtai, todėl ankstyvose stadijose gali nepasireikšti jokiais simptomais ir ilgą laiką likti nepastebėtas. Visgi, vyrams reikėtų atkreipti dėmesį, į tokius požymius kaip:

· susilpnėjusi ar nutrūkstanti šlapimo srovė;

· dažnas šlapinimasis (ypač nakties metu);

· sunkumai pradėti šlapintis;

· skausmas ar deginimo pojūtis šlapinimosi metu;

· kraujas šlapime ar spermoje;

· erekcijos sutrikimai.

„Minėti nusiskundimai, ypač šlapinimosi sutrikimai, nebūtinai įspėja apie prostatos vėžio diagnozę. Tokius simptomus gali sukelti ir gerybinė prostatos hiperplazija bei prostatos uždegimas – prostatitas. Todėl dėl šių

nusiskundimų ypač svarbu kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris gali paskirti reikiamus tyrimus ir esant poreikiui nusiųsti pasikonsultuoti su gydytoju urologu“, – pažymi šeimos gydytoja.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad esant vėlyvai prostatos vėžio stadijai, vyrai gali skųstis kaulų, raumenų ar nugaros skausmu, jausti silpnumą ir nuovargį, ypač kojose, gali pradėti kristi svoris.

Prevenciniai tyrimai leidžia aptikti ligą ankstyvoje stadijoje

Siekiant laiku pastebėti ir diagnozuoti priešinės liaukos vėžį padeda profilaktiškai atliekamas PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas.

„Šis tyrimas atliekamas imant kraują iš venos, yra neskausmingas ir trunka vos kelias minutes. Ypač PSA tyrimą prasminga atlikti pacientams, turintiems šlapinimosi sutrikimų, siekiant kaip galima anksčiau pastebėti onkologinį susirgimą. Taip pat naudinga kartu ištirti ir šlapimo tyrimą, kad būtų galima įvertinti atsiradusius pakitimus“, – pasakoja I. Keršytė.

Kai nustatomas padidėjęs PSA kiekis kraujyje, pacientas yra nukreipiamas konsultacijai su gydytoju urologu. Vizito metu įprastai atliekamas digitalinis rektalinis tyrimas (DRT) – prostatos apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną. Taip pat gali būti atliekama prostatos echoskopija, MRT (magnetinio rezonanso tyrimas) ar, prireikus, paimama biopsija.

Verta nepamiršti, kad Lietuvoje nuo 2006 m. yra vykdoma Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Ji skirta vyrams nuo 50 iki 69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 m., jei jų tėvams ar broliams jau buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Programos metu vyrams yra atliekamas PSA tyrimas, kuris, priklausomai nuo jo reikšmės, yra kartojamas kas 2 arba 5 m., o prireikus, skiriamas detalesnis gydytojo urologo ištyrimas.

„Daugelis vyrų baiminasi pasitikrinti prostatą, nes mano, kad tai yra skausmingas tyrimas, jaučiasi nepatogiai, dažnai vengia garsiai išsakyti skundus, susijusius su šlapinimosi sutrikimais. Tačiau svarbu nepamiršti, kad laiku diagnozuota liga gali būti efektyviai gydoma. Be to, atliekami tyrimai nėra skausmingi, todėl pacientai neturėtų bijoti vizito nei pas savo šeimos gydytoją, nei pas gydytoją urologą“, – pastebi šeimos gydytoja Ieva Keršytė.