„Volvo“ ir policijos pareigūnų susidūrimas: kaltas ir kaltesnis

Akmenės r. gyvenantis Ramūnas (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) pateko į neeilinę avariją – į jo transporto priemonę trenkėsi dideliu greičiu važiavęs policijos pareigūnų automobilis. Dėl eismo įvykio kaltas liko Ramūnas, tačiau toks nuosprendis vyrui kelia abejonių ir klausimų dėl šališkumo. „Noriu, kad mano istoriją išgirstų žmonės – galbūt jiems irgi kils klausimų“, – sako jis.

Nuosprendį sužinojo iš draudikų

Šis eismo įvykis garsiai nuskambėjo Lietuvos žiniasklaidoje.

Policijos departamentas tuomet informavo, kad rugsėjo 14-ąją apie 11 val. 6 min. tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“ vyko į iškvietimą ir važiavo su įjungtais šviesos signalais. Prie automobilio vairo sėdėjo Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnas. Lenkimo metu pareigūnai atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir į kairę pusę sukantį automobilį „Volvo V50“ su priekaba, kurį ir vairavo Ramūnas. Jis dėl kaklo patempimo bei galvos ir peties sumušimų buvo skubiai išvežtas į ligoninę.

Tuo istorija nesibaigė. Lapkritį vyras sužinojo, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) išnagrinėjo eismo įvykį ir kaltu pripažino jį patį. Esą Ramūnas, sukdamas į kairę, neįsitikino, ar tai daryti saugu, neparodė įspėjamojo signalo, dėl to įvyko susidūrimas. Maža to, neįvykdė pareigos apdrausti savo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu ir ją vairavo. Vyrui bendrai paskirta 150 Eur bauda.

Ramūną nustebino tokia įvykių eiga. „Avarija įvyko šeštadienį, o pirmadienį pareigūnai atvažiavo į mano darbą ir mane nusifilmavo. Kam? Vėliau nė karto nebuvau apklaustas, niekas su manimi nesusisiekė. Pats keletą kartų skambinau į Akmenės rajono policijos komisariatą, Telšių AVPK, teiravausi, kaip vyksta tyrimas. Niekas negalėjo atsakyti į mano klausimus. O tada po šešių savaičių sužinau, kad esu kaltas. Ir net ne iš pareigūnų – iš draudimo bendrovės“, – pečiais gūžčioja jis.

Beje, Ramūnas tikina – posūkį jis rodė, tačiau nesuveikė priekabos posūkio signalas. Automobilio rodomą posūkį pripažino pastebėjęs ir „Škoda Octavia“ vairavęs pareigūnas. Tiesa, tai įvyko per vėlai – prieš pat susidūrimą.

Atliko eksperimentą

Dar labiau vyrą suglumino vaizdo registratoriaus medžiaga iš pareigūnų automobilio. Ją peržiūrėjus, Ramūnui kilo klausimas – ar įvykį nagrinėję pareigūnai iš tiesų buvo nešališki?

Jis pamena, kad avarijos metu važiavo maždaug 30 km/val. greičiu. O pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad į iškvietimą vyko 110 km/val. greičiu. Atlikau eksperimentą: pasiėmiau visiškai tokią pačią „Škoda Octavia“ ir nufilmavau, kaip aš, važiuodamas 110 km/val., toje pačioje vietoje sustoju. Vadinasi, sustabdyti automobilį įmanoma, nebent, nebežinodamas, ką daryti, užsimerkei arba važiavai kur kas didesniu greičiu. Registratoriaus medžiaga – tik iš automobilio priekio, kurioje nesimato nei greičio, nei datos, nei laiko. Kas avarijos metu vyko salone ir ką tuo metu darė pareigūnas, kuris vairavo? Kodėl nepateikė registratoriaus medžiagos iš automobilio vidaus? Ar taip atrodo oficiali registratoriaus medžiaga?“ – klausia Ramūnas.

Jis teigia, kad skubanti „Škoda Octavia“ lenkimui persirikiavo, likus vos 45 metrams iki jo transporto priemonės, nors lenkti pareigūnai turėtų iš kuo didesnio atstumo, kad galėtų matyti kitus ir būti matomi patys. „Dar: visur pabrėžiama, kad jie vyko į iškvietimą, todėl buvo įjungę švyturėlius. Aš jų nemačiau. Registratoriaus medžiagoje užfiksuota, kaip jie aplenkia tris mašinas, dar dvi atvažiuoja iš priekio – nė viena nereaguoja į švyturėlius. Kodėl? Ar tikrai policijos pareigūnai važiavo su švyturėliais? Ir jei taip, kodėl tuomet nebuvo įjungti garso signalai, kurie būtų galėję apsaugoti nuo avarijos?“ – klausia Ramūnas.

Anot vyro, pareigūnai lenkimo veiksmą atliko sankryžoje per ištisinę liniją – tai matyti iš vaizdo registratoriaus medžiagos. „Kai įvyko avarija, jų automobilis atsidūrė dviračių take! Visa laimė, kad ten nieko nebuvo. Ir ačiū Dievui, kad mano automobilyje nesėdėjo anūkas“, – sako Ramūnas.

Savo argumentus jis planuoja pateikti teismui. „Norisi gerbti pareigūnų darbą, bet šiuo atveju negaliu. Per daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. Atrodo, jog ranka ranką plauna“, – sako vyras.

Komisariatas: pareigūnai bandė išvengti susidūrimo

„Etaplius“ savaitraštis susisiekė su šį eismo įvykį tyrusiais Telšių AVPK pareigūnais. Savo atsakymą pateikė Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Gečas. Tiesa, atsakyta buvo ne į visus žurnalistų užduotus klausimus.

„Jokių vaizdo fiksavimo (filmavimo) veiksmų pareigūnai minimo asmens, kuris susijęs su eismo įvykiu, darbovietėje dėl minėto įvykio neatliko.

Atliekant tyrimą, buvo ištirtos visos medžiagoje esančios eismo įvykio aplinkybės, kurių pakako nustatyti eismo įvykio kaltininką bei priimti procesinį sprendimą dėl įvykusio eismo įvykio. Priėmus procesinį sprendimą, protokolas su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas į asmens gyvenamąją vietą registruotu laišku.

Kelių eismo taisyklės numato išimtis, kada ir kokiomis aplinkybėmis pareigūnai, vairuojantys specialiąsias transporto priemones, gali nepaisyti atitinkamų Kelių eismo taisyklių, tarp jų ir leistino važiavimo greičio, lenkimo ir eismo juostose reikalavimų.

Ištyrus eismo įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad pareigūnai bandė išvengti susidūrimo, atliekant stabdymo ir manevravimo veiksmus. Pareigūnai, vykdami į įvykio vietą, naudojo švyturėlius.

Tyrimo metu duomenų ar faktinių aplinkybių, kuriais remiantis galima būtų teigti apie tai, kad pareigūnai galėjo matyti priekyje važiuojančio automobilio kairiojo posūkio signalą ir įvertinti bei numatyti tai, jog priekyje važiuojantis automobilis keis važiavimo kryptį, atlikdamas posūkio į kairę manevrą, nenustatyta. Tai reiškia, kad, ištyrus visas eismo įvykio aplinkybes, galima teigti, jog pareigūnai buvo įsitikinę, kad lenkti yra saugu, lenkimas netrukdys kitiems eismo dalyviams, priekyje ta pačia eismo juosta važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo ir jis nekeis važiavimo krypties, lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, baigdamas lenkti, galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamam automobiliui, taip pat įsitikino, kad jiems yra duodamas kelias lenkimo metu ir jų lenkimo manevras nepakenks eismo saugumui.

Iš tyrimo metu surinktų duomenų ir faktinių aplinkybių galima teigti, kad pareigūnai iki eismo įvykio momento, vykdami į įvykio vietą ir dalyvaudami viešajame eisme, sėdėdami automobilio viduje, buvo sutelkę visą dėmesį važiavimo metu į vykstantį eismą.“

Policijos departamento komentaras:

„Specialiųjų transporto priemonių, tarp jų – ir policijos, eismo ypatumus reglamentuoja Kelių eismo taisyklių XXIV skyrius. Šio skyriaus 186 punkte nurodyta: Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360º kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V (Vairuotojų pareigų pėstiesiems), X (Eismo reguliavimo signalų), XIII (Važiavimo pradžia ir manevravimas), XIV (Transporto priemonių išsidėstymas kelyje), XV (Važiavimo greitis), XVI (Lenkimas ir eismas juostose), XVII (Sustojimas ir stovėjimas), XVIII (Važiavimas per sankryžas), XIX (Eismas per geležinkelių pervažas), XXI (Eismas gyvenamojoje zonoje), XXII skyrių (Maršrutinio transporto pirmenybė) ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (nepriklausomai nuo to, kokia nuosavybe (fiziniam ar juridiniam asmeniui) priklauso transporto priemonė), taip pat Civilinis kodeksas."