Vokietijos teismas nuteisė buvusį „Stasi“ pareigūną už žmogžudystę prieš 50 metų

Buvęs Rytų Vokietijos slaptosios policijos pareigūnas pirmadienį nuteistas 10 metų kalėjimo už tai, kad prieš 50 metų nušovė į Vakarus bandžiusį pabėgti lenką.

Berlyno teismas pripažino buvusį „Stasi“ pareigūną, 80 metų Martiną Naumanną, kaltu dėl žmogžudystės, nes jis 1974 metais iš arti nušovė Czeslawą Kukuczką, kai šis bandė pabėgti per Berlyno Frydrichštrasės pasienio punktą.

Pasak istorikų, šis nuosprendis, priimtas praėjus beveik 35 metams po Berlyno sienos griūties, yra pirmasis, skirtas buvusiam „Stasi“ pareigūnui už nužudymą, įvykdytą tarnybos metu.

Teisėjas Berndas Miczajka teigė, kad teismas neabejoja, jog M. Naumannas buvo šaulys, įvykdęs „negailestingą“ žmogžudystę „Stasi“ įsakymu, ir pridūrė, kad įsakymą davę asmenys nebegali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Prieš nuosprendžio paskelbimą „Stasi“ archyvų Berlyne vadovė Daniela Muenkel sakė, kad nuosprendis turės „didelę simbolinę reikšmę“ Vokietijai stengiantis išpirkti komunistinės diktatūros skriaudas.

Trys tuometinės Vakarų Vokietijos moksleivės, grįžtančios iš klasės ekskursijos, tapo žudynių liudininkėmis pasienio perėjoje, kuri dėl dažnai liūdnų atsisveikinimų vadinta „ašarų rūmais“.

Dabar jau suaugusios jos buvo pakviestos liudyti M. Naumanno teismo procese.

Prokurorai reikalavo M. Naumanną įkalinti 12-ai metų, šaudymą pavadindami „klastinga žmogžudyste“.

M. Naumannas per savo advokatus neigė kaltinimus, tačiau teisme kalbėti atsisakė.

Gynyba teigė, kad nėra įrodymų, jog šaudė M. Naumannas, o nužudymas – žmogžudystė, o ne netyčinis nužudymas, kuriam būtų taikomas senaties terminas.

Iš viso 1961-1989 metais, bandydami peržengti Berlyno sieną, žuvo mažiausiai 140 žmonių, dar šimtai žuvo bandydami pabėgti iš Rytų Vokietijos kitais būdais.

Grasinimas susprogdinti bombą

Savo žūties dieną 38 metų Cz. Kukuczka nuėjo į Lenkijos ambasadą Rytų Berlyne ir pagrasino susprogdinti imitacinę bombą, jei jam nebus leista išvykti į Vakarus, rodo naujausi istoriniai tyrimai.

Manoma, kad ambasados darbuotojai patenkino Cz. Kukuczkos prašymą, kartu įspėdami Rytų Vokietijos valdžios institucijas apie grasinimą.

„Stasi“ pareigūnai įteikė Cz. Kukuczkai išvykimo vizą ir nulydėjo jį į Frydrichštrasės stotį Berlyno centre – vieną iš geriausiai žinomų sienos su Vakarais kirtimo punktų. Ten jo priedangoje jau laukė M. Naumannas, teigė prokurorai.

Archyviniai dokumentai rodo, kad „Stasi“ pareigūnai turėjo nurodymą lenką „nukenksminti“ – pasak istorikų, ši frazė yra įprastas eufemizmas, vartojamas „Stasi“ dokumentuose, kalbant apie politinių oponentų likvidavimą.

Pirminiai tyrimai dėl Cz. Kukuczkos mirties dešimtajame dešimtmetyje niekur nenuvedė, tačiau byla vėl buvo atnaujinta po to, kai 2021 metais Lenkija išdavė Europos arešto orderį dėl M. Naumanno.

Tuomet praėjusių metų spalį jam buvo pateikti kaltinimai dėl nužudymo.

Dešimtmečius trukęs delsimas parodo, su kokiais iššūkiais susiduria Vokietija, siekdama užtikrinti teisingumą buvusios komunistinės valdžios aukoms, nes daugelį bylų stabdo įrodymų trūkumas.

Dešimtajame dešimtmetyje iš viso 251 asmuo buvo apkaltintas nusikaltimais, įvykdytais „Stasi“ užsakymu, rodo oficialūs vyriausybės dokumentai.

Tačiau du trečdaliai baudžiamųjų bylų baigėsi arba išteisinamuoju nuosprendžiu, arba be nuosprendžio ir tik 87 kaltinamieji buvo nuteisti ir daugumai jų buvo skirtos švelnios bausmės.