Karas Ukrainoje | 15 MIN.

Vokietijos ekspertas: metai iki kito rudens Ukrainai – lemiami ir gali būti paskutiniai

Vytautas Bruveris
2023 m. rugpjūčio 10 d. 16:24
366370990_635674512078964_3938936371799884660_n

Ukrainai beliko metai tam, kad jei ne galutinai laimėtų karą prieš ją užpuolusią Rusiją, tai bent pasiektų lemtingų ir esminių persilaužimų fronte. Mat po prezidento rinkimų JAV, kurie vyks kitą rudenį, tarptautinė padėtis gali smarkiai keistis Ukrainos nenaudai.

Taip tinklalaidei „ELTA zoomas“ teigė Vokietijos žurnalistas, dirbęs pagrindinėms vokiečių žiniasklaidos priemonėms JAV, Rusijoje, Irake, Afganistane, Ukrainoje, Vokietijos Marshallo fondo vyresnysis eskpertas, leidinių „Neuer Zuricher Zeitung“ ir „Los Angeles Times“ bendradarbis Markusas Zieneris.
 
Pasak jo, JAV ir Vokietijos valdžias nuo pastangų kuo smarkiau ir kuo greičiau padėtį Ukrainai dorotis su Rusija karo lauke stabdo ne tik branduolinės eskalacijos baimė bei aiškios strategijos neturėjimas, galbūt dar labiau – abejose šalyse stiprėjančios pozicijos tų jėgų, kurios apskritai yra prieš tolesnę paramą Ukrainai.
 
Tokios nuotaikos, pasak M. Zienerio, ypač stiprėja Vokietijoje, o jų smaigalyje – radikali dešinioji, prorusiškoji „Alternatyva Vokietijai“.
 
„Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Afd sulaukia jau 21 proc. rinkėjų pasitikėjimo – ir ne tik Rytų Vokietijoje, bet visoje šalyje. Tai – ženklus padidėjimas.
 
Tuo pačiu mes turime kraštutinę kairiąją „Kairės“ partiją, kuri, nors ir neatrodo stipriai, tačiau vis viena surenka 5 proc. Abi šios partijos – itin prorusiškos ir antiukrainietiškos. Taigi, sudėjus jas abi, mes matome, kad daugiau, nei 25 proc. Vokietijos rinkėjų remia tuos, kurie atvirai prieštarauja tai politikai, kurią šiuo metu vykdo Vokietijos vyriausybė.
 
Be to, prie šių skaičių dar galima pridėti kažkiek tų žmonių, kurie slepiasi šešėlyje, tačiau taip pat nėra paramos Ukrainai rėmėjai.
 
Taigi, matome, kad išties didelė dalis Vokietijos visuomenės atvirai, o ne kaip nors užuolankomis, pasisako už partiją, kuri yra itin prorusiška“, – sakė ekspertas, pabrėžęs, jog tai – beprecentis tokių jėgų kilimas.
 
Be to, ELTA pašnekovo teigimu, pačiam Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui tenka skaitytis ir su vis dar stipria prorusiška grupuote pačioje jo partijoje – socialdemokratų gretose.
 
Kita pavojinga tendencija, pasak M. Zienerio – visos Vakarų visuomenės pradeda „priprasti“ prie karo, kuris traukiasi ir iš pagrindinių žiniasklaidos antraščių.
......................................
Kokia, jūsų požiūriu, yra Vokietijos vyriausybės, teisingiau, jos kanceliarijos ir JAV prezidento administracijos strategija ir politika Rusijos bei karo Ukrainoje atžvilgiu? Dažnai Ukrainoje, Lietuvoje, mūsų regione, taip pat Vokietijoje, sakoma, kad Berlynas ir Vašingtonas viena ranka remia Ukrainą ir žada remti „tiek, kiek reikės“, o kitą laiko ant rankinio stabdžio svirties.
 
Net sakoma, kad abi valdžios nenori, jog Ukraina laimėtų prieš Rusijos pajėgas savo teritorijoje, ją visą atgautų kartu su Krymu – mat, esą bijoma, jog tokiu atveju Rusija būtų „išprovokuota“ net ir branduolinei eskalacijai. Kiek, jūsų supratimu, tokia kritika yra pagrįsta?
 
– Taip, tai nuolatos keliamas klausimas – ar Vokietija tikrai daro pakankamai.
 
Pirmiausia, jei mes palygintume Vokietijos ir JAV paramą Ukrainai, akivaizdu, kad būtent be JAV paramos Ukraina nebūtų atsilaikiusi taip, kaip atsilaikė ir nebūtų tokia, kokia yra dabar. Žinoma, Vokietija yra antroji pagal dydį karinės paramos Ukrainai tiekėja. Tačiau ji smarkiai atsilieka nuo JAV. Skirtumas yra didžiulis, nors ir neabejotina, kad Vokietija padidino savo paramą.
 
JAV Ukrainai vien karinės paramos suteikė daugiau nei už 45 mlrd., o Vokietijos skaičiai yra žymiai mažesni.
 
Tuo pačiu Vokietijos vadovybė – pirmiausia, mūsų kancleris Olafas Scholzas – visada stengiasi suderinti savo veiksmus su JAV. Jie stengiasi išvengti bet ko, kas nėra suderinta su JAV, kas yra ne pagal JAV kursą. Dėl to Vokietijos valdžia sulaukia kritikos – esą ji mėgina slėptis už amerikiečių nugarų. Ir aš manau, kad bent dalis pagrindo tokiai kritikai iš tiesų egzistuoja.
 
Tačiau kokie yra pagrindiniai abiejų administracijų tikslai? Koks, jūsų nuomone, yra jų įsivaizduojamas pagrindinis scenarijus? Kaip jie apibrėžia Ukrainos pergalę, kokie yra jų tos pergalės nustatymo kriterijai?
 
– Yra dvi reikalo pusės. Pirmoji – karinė. Kaip sekasi Ukrainai, kokia yra jos pažanga mūšio lauke. O dabar mes visi matome, kad Ukrainos puolimas vyksta ne itin gerai ir tai kelia bene didžiausią susirūpinimą Vakaruose.
 
Kita pusė – kiek šis karas, parama Ukrainai, sulaukia paramos abejų šalių visuomenėse. Tiek JAV, tiek Vokietijoje yra didelės stovyklos tų, kurie prieštarauja, kad Ukraina būtų toliau remiama. Žvelgdami į padėtį Vokietijoje, mes pirmiausia matome tolesnį „Alternative fur Deutchland“ (AfD) kilimą. Tai stipriai susiję su tuo, kas vyksta Ukrainoje ir su Vokietijos politika.
O dauguma respublikonų rėmėjų Jungtinėse Valstijose tai pat prieštarauja paramos Ukrainai teikimui.
 
Kaip žinia, kitą rudenį ten vyks prezidento rinkimai ir, mano supratimu, dabar vyksta lenktynės su laiku dėl paramos Ukrainai. Jeigu atvirai, manau, kad Ukraina dar turi metus laiko tam, kad laimėtų šį karą. Kad ir ką tas „laimėjimas“ reikštų. Ukraina negali pasikliauti nenutrūkstama JAV parama ir po tenykščių rinkimų.
 
Jei teisingai jus suprantu, norite pasakyti, kad abiejų šalių valdžia dažnai delsia ir vėluoja remti Ukrainą ne tiek dėl to, kokią santykių su Rusija politiką ji nori vykdyti, kaip įsivaizduoja šio karo scenarijus, kiek dėl vidaus politikos realijų? Nenorima pernelyg provokuoti ir sustiprinti pozicijas tų, kurie yra prieš paramą Ukrainai ir jos kovai?
 
– Žinoma, oficialiai jie to nepatvirtina. Pavyzdžiui, O. Scholzas tiesiog kartoja, jog nuosekliai vykdo savo politinį kursą, ir tiek. O tas kursas – mes staigiai nepulsime į priekį, nedarysime nieko, kas nebūtų gerai apgalvota. Taigi, mums iš pradžių reikia laiko pagalvoti. Antra, mes nedarysime nieko, ko nedaro JAV.
Geras to pavyzdys – dabartinės diskusijos dėl tolimo nuotolio raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai. Vokiečiai labai smarkiai dvejoja, ar tiekti jas Ukrainai. Mūsų gynybos ministras Borisas Pistoriusas buvo atvirai pasakęs, kad nenori to daryti.
 
Kokia to priežastis? Šios raketos gali pasiekti taikinius už 500 kilometrų. Taigi, potencialiai jos galėtų pasiekti taikinius labai giliai Rusijos teritorijoje. Tad vėl bijoma, kad tai gali iš naujo „eskaluoti“ situaciją.
 
Mano asmenine nuomone, pirmiausia reikia atsiminti, kad ukrainiečiai jau turi tokius ginklus ir raketas, kurios gali pasiekti Rusijos teritoriją, tačiau iki šiol – bent jau plačiai ir atvirai – jų nenaudojo. Taigi, manau, kad nerimas dėl to – ne vietoje.
 
Jungtinės Valstijos iki šiol taip pat nesuteikė tokio tolimo nuotolio raketų. Taigi, vokiečiai ir vėl sako, kad kol to nepadarė amerikiečiai, jie irgi to nedarys.
O britai ir prancūzai suteikė tokias raketas, kokios laisvai gali daryti tai, ką „Taurus“. Tai dar labiau pabrėžia, kad vokiečių argumentai – nepagrįsti.
 
Paminėjote, jog AfD kilimas Vokietijos vidaus politikoje – faktorius, į kurį mes turime žvelgti atidžiai. Gal detaliau paaiškintumėte, ką turite omenyje?
 
– Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Afd sulaukia jau 21 proc. rinkėjų pasitikėjimo – ir ne tik Rytų Vokietijoje, bet visoje šalyje. Tai – ženklus padidėjimas.
 
Tuo pačiu mes turime kraštutinę kairiąją „Kairės“ partiją, kuri, nors ir neatrodo stipriai, tačiau vis viena surenka 5 proc. Abi šios partijos – itin prorusiškos ir antiukrainietiškos. Taigi, sudėjus jas abi, mes matome, kad daugiau, nei 25 proc. Vokietijos rinkėjų remia tuos, kurie atvirai prieštarauja tai politikai, kurią šiuo metu vykdo Vokietijos vyriausybė.
 
Be to, prie šių skaičių dar galima pridėti kažkiek tų žmonių, kurie slepiasi šešėlyje, tačiau taip pat nėra paramos Ukrainai rėmėjai.
 
Taigi, matome, kad išties didelė dalis Vokietijos visuomenės atvirai, o ne kaip nors užuolankomis, pasisako už partiją, kuri yra itin prorusiška.
 
Mano nuomone, tokių dalykų mes anksčiau nematėme, tai – svarbūs pokyčiai. Žinoma, AfD kilimą lemia daug vidaus politikos faktorių, ne vien tik Ukrainos klausimas. Bet kokiu atveju, ši tendencija – didžiausio susirūpinimo ir nerimo priežastis dabartinei vyriausybei.
 
Jie tiesiog turi atsižvelgti į tai, įskaičiuoti tai į savo veiksmus ir galimus jų padarinius. Tad O. Scholzo dvejojimas dėl paramos Ukrainai didinimo tikrai yra sąlygotas šio faktoriaus.
 
Tai kas, vis dėlto, labiausiai sąlygoja AfD kilimą ir tai, kad kraštutinė kairė vis dar išlaiko tam tikras pozicijas? Ar svarbiausias faktorius yra karas Ukrainoje, ar, vis dėlto, kokie nors vidaus socialiniai, ekonominiai, politiniai dalykai?
 
– Karas tik vainikuoja daugelį dalykų, kurie jau įvyko praeityje, iš esmės – per pastaruosius 30 metų, kai griuvo Berlyno siena ir Vokietija buvo suvienyta.
 
Daugybės, milijonų žmonių – pirmiausia, Rytų Vokietijoje – laukė didžiuliai sukrėtimai, jie prarado darbus. Jie turėjo prisitaikyti prie naujos, kapitalistinės sistemos. Tai, ką jie buvo pasiekę savo praeituose gyvenimuose, staiga tapo labai mažai verta ar visai nevertinga. Tad naujoje, suvienytoje Vokietijoje jie turėjo ieškoti mažiau apmokamo darbo.
 
Dabar Vokietijoje mes turime visuotinę skaitmenizaciją, kuri – didelis faktorius. Be to, yra viskas, kas susiję su klimato kaita ir tai kelia dideles diskusijas šalyje. Tikriausiai girdėjote debatus dėl šildymo sistemų. Jos turi būti modernizuotos ir tai – didelis iššūkis beveik visiems Vokietijos namų ūkiams.
 
Dabar mes daugiausiai tam naudojame dujas ir naftą, o tai turi būti pakeista į klimatui draugiškesnes sistemas.
 
Ir štai, viską vainikuoja karas Ukrainoje. Jis glaudžiai susijęs su mūsų energetikos dilemomis ir problemomis, nes mes nebegauname pigių dujų ir naftos iš Rusijos.
 
Taigi, jei visa tai sudedame į krūvą, daugeliui žmonių atrodo, kad valdžia pernelyg juos apkrauna ir pernelyg daug iš jų reikalauja. O iš esmės tik dvi partijos protestuoja prieš visa tai – kraštutinė kairė ir kraštutinė dešinė.
 
Tad jos transformuojasi į bendrą jėgą, kuri yra prieš daugelį dalykų, kuriuos daro Vokietijos vyriausybė.
 
O kaip vertinate panašią padėtį Jungtinėse Valstijose? Kaip minėjote, tokios tendencijos pirmiausiai matomos respublikonų ir jų rėmėjų stovykloje? Kokias bendras tendencijas matote artėjančių tenykščių prezidento rinkimų perspektyvoje?
 
– Neseniai televizijos tinklas CNN skelbė apklausą, pagal kurią 55 proc. visų amerikiečių yra prieš karinės paramos Ukrainai tolesnį teikimą. Taigi, dauguma žmonių jau sako, kad daroma per daug. O labiausiai šią tendenciją atspindi būtent respublikonų stovykla, kurioje daugelis sako, kad JAV turėtų nesikišti į šį Europos karą, tai – Europos reikalas, su kuriuo Amerika neturėtų turėti ką nors bendra.
 
Pažvelgę į visą JAV istoriją, mes matysime, kad visada būdavo tokių laikotarpių, kuomet iškildavo ši izoliacionizmo tendencija. Daugelis amerikiečių galvoja, kad būtent tai turėtų būti orientyru užsienio politikoje.
 
Respublikonų partija tai dažniausiai siūlo. Jie dažniau ir labiau siūlo būti ne pasaulio policininku, o labiau vidaus dalykais susirūpinusia valstybe.
Jei kitais metais ponas Joe Bidenas turės ir vėl varžytis su ponu Donaldu Trumpu, gali ateiti sunkūs laikai Ukrainai ir jos Europos sąjungininkams. Ukrainai tai gali būti net egzistencinis pavojus.
 
Taigi, dabartinio Ukrainos kontrpuolimo eiga būtent dėl to yra tokia esmingai svarbi. O remiantis pranešimais iš frontų, tenka nuogąstauti, kad ta eiga dabar – ne itin gera.
 
Taip, kol kas panašu, kad tas kontrpuolimas stringa. Bet, kita vertus, juk akivaizdu, kad ir J. Bideno administracija supranta visus šiuos pavojus ir rizikas. Tad kodėl ji nemeta į šį karą ir kontrpuolimą visko, ką gali, tam, kad kuo greičiau, kol dar turi laiko, pasiektų esminį persilaužimą? Juk tai jiems būtų itin naudinga politiškai?
 
– Todėl, kad ji, kaip ir mūsų kanclerio komanda, nuogąstauja, jog tai vestų į tokią eskalaciją, kuri, savo ruožtu, galėtų išsivystyti į branduolinį karą.
 
Manau, kad abu šie faktoriai kartu sudėjus – mažėjanti parama Ukrainos kovai ir nuolatinis pavojus bei baimė, kad viskas gali baigtis atominiu karu – ir yra priežastis, kodėl J. Bideno administracijoje daugelis nespaudžia greičio pedalo.
 
Kita vertus, J. Bidenas nori būti perrinktas. Ar tokiu atveju, tu tikrai nori daryti ką nors, kam prieštarauja dauguma? Taigi, aš manau, kad jis nuolatos sveria visus šiuo faktorius.
 
Taip, matyti, kad jis mėgina kažkaip naviguoti šiuose audringuose ir pavojinguose vandenyse.
 
Na, bet kokiu atveju, kaip ir jūs pats užsiminėte, viskas priklauso nuo Ukrainos kontrpuolimo eigos. Ar jūs įžvelgiate pavojų, kad jis gali galutinai įstrigti aklavietėje?
 
– Taip. Nesu karo ekspertas, kuris galėtų pateikti labai svarius įvertinimus to, kas vyksta fronte. Bet štai įdomus aspektas – Krymas. Daug kas abejoja, ar ukrainiečiams apskritai verta atsiimti Krymą, ar jie jį gali atsiimti. Tačiau jei Krymas lieka rusams, Ukrainos pietiniai jūrų uostai ir toliau išgyvens sunkius laikus. Rusai apskritai galės kontroliuoti tą regioną.
 
Taigi, atsiimti Krymą esmingai svarbu ne tik dėl politinių dalykų. Kita vertus, Krymo atsiėmimas – didelis iššūkis. Tačiau ukrainiečiai juda link to, tai matyti. Naujienos apie atakas prieš tiltus, kitus taikinius rodo ir tai, kad ukrainiečiai mėgina sukurti kuo daugiau spaudimo būtent šia kryptimi, nežiūrint, kokia padėtis yra kituose frontuose.
 
Minėjote, kad iki esminio orientyro laike – JAV prezidento rinkimų – ukrainiečiai teturi metus laiko tam, kad laimėtų. „Laimėjimu“, akivaizdu, laikote bent jau teritorinio Ukrainos vientisumo atstatymą 1991 m. šalies sienų rėmuose. O kas, jei tai vis dėlto neįvyks? Kaip tuomet vystysis geopolitinė padėtis?
 
– Gerai, pažvelkim į šį krištolinį rutulį. Jei karas nesivystys, Ukrainos ir apskritai kurios nors iš pusių naudai, Ukraina, argumentuojant, kad karas jau vyksta du su puse metų, patirs didelį spaudimą pradėti derėtis dėl kokio nors „sandorio“.
 
Nevadinčiau to „taikos sandoriu“, nes tai būtų vis labo tik kažkokia paliaubų sutartis, iš esmės paliekant Rusijai didelę dalį Ukrainos teritorijos dėl kažkokios įsivaizduojamos „taikos“.
 
Tas spaudimas didės ir taip, natūraliai – tuo labiau, kuo ilgiau tęsis karas. Bet jis padidės labai didžiuliu mastu, jei J. Bidenas praras postą, o vietoje bus išrinktas respublikonas.
 
Į šį galimą scenarijų ukrainiečiai turi atsižvelgti. Taigi, jie turi pasiekti pažangos per ateinančius metus, vėliausiai per artimiausius 12,13,14 mėnesių. Jei to nebus, jie atsidurs pozicijoje, kai turės derėtis dėl to, dėl ko dabar nenori derėtis.
 
Tuomet, aišku, kyla klausimas – o kas toliau? Ar tai iš tiesų sustabdys Rusijos pastangas veržtis toliau, į šalies vakarus, ar tai tebus tik pauzė, pertrauka, kurią Rusija išnaudos persigrupavimui ir jėgų atstatymui?
 
Ir į šį klausimą kol kas nėra atsakymo. Ginčai ir diskusijos dėl to bus labai karšti. Vokietijoje – taip pat. Juk net ir valdančiojoje socialdemokratų partijoje mes turime didelę grupę žmonių, kurie buvo labai prorusiški, o dabar tik labai sukandę dantis ir nenoromis turi prisiversti keisti savo požiūrį į Rusiją, pripažinti, kad ji – kitokia. Bet kokiu atveju, vis dar labai gyvybinga idėja, esą Vokietija ir Europa negali gyventi taikoje ir sutarime be Rusijos. Ši idėja, kad mums reikia Rusijos tam, kad užtikrintume taiką Europoje – labai giliai įsišaknijusi.
 
Turite omenyje ne tik socialdemokratų partiją, bet ir paties kanclerio komandą?
 
– Na, paties kanclerio komandoje gal ir ne itin, tačiau pačioje partijoje – taip. Partija, savo ruožtu – svarbus faktorius. O kancleriui reikia partijos paramos. Pažvelkime į praeitį, pavyzdžiui, į tokius socialdemokratų kanclerius, kaip Helmutas Schmidtas ar Gerhardas Schroderis – jie prarado valdžią ir galią būtent tuomet, kai partija pradėjo jais nebepasitikėti ir jų neberėmė.
 
H. Schmidtas 1981–1982, parėmęs „Pershing“ tolimojo nuotolio raketų dislokaciją Vakarų Vokietijoje, prarado saviškių, savos partijos paramą.
 
G. Schroderis, užpraeitame dešimtmetyje pradėjęs plataus masto darbo rinkos reformą, taip pat prarado partijos paramą. Taigi, praradę partijos ar žymių jos dalių paramą, jie pralaimėjo rinkimus.
 
Aš manau, kad O. Sholzas atsimena šias pamokas ir labai stengsis neprarasti savo partijos paramos.
 
Be to, priminsiu, kad šioje koalicinėje vyriausybėje socialdemokratai po 2021 m. rinkimų turėjo vos apie 20 proc. paramos, žalieji – apie 14 proc., liberalai – apie 7 proc. Taigi, socialdemokratai tikrai nėra labai stipri lyderiaujančioji jėga. Apskritai, galima sakyti, kad tai – labai silpna vyriausybė, vertinant visos koalicijos sudėtį ir tarpusavio pozicijas.
 
Taigi, O. Sholzas turi elgtis labai atsargiai.
 
Taigi, apibendrinant visa tai, galima konstatuoti, kad egzistuoja tik du faktoriai, kurie gali pakeisti šias tendencijas – pergalingas ir lemtingas Ukrainos pajėgų persilaužimas fronte arba kokios nors naujos, iki šiol neregėtos žiaurybės ar eskalacija iš Rusijos režimo pusės? Ir viskas?
 
– Aš taip nepasikliaučiau naujomis paaiškėjusiomis rusų žiaurybėmis ar nusikaltimais. Tai jau nebus padėtį esmingai keičiantis faktorius. Viena vertus, mes ir taip jau to pakankamai matėme. Kita vertus, mes girdėjome naują nuosprendį Aleksejui Navalnui, kuris mums daugiau nei pakankamai pasako apie V. Putino režimo prigimtį. Apskritai, ar mums šiuo klausimu dar reikia kokių nors įrodymų?
 
Tačiau vis viena, dalies žmonių nuomonės ir požiūriai net ir po to esmingai nesikeičia.
 
Pasakysiu daugiau – panašu, kad didėja vadinamasis „karo nuovargis“. Teisingiau – žmonės iš esmės prie jo pripranta. Atostogaujame sau, užsiimame savais reikalais, vos porą šimtų mylių į rytus nuo mūsų žūstant žmonėms.
 
Jei pažvelgsime į žiniasklaidos pagrindines antraštes, Ukraina taip pat jose nebeužima tokios svarbios vietos, kaip anksčiau.
 
Mes susitaikėme su šiuo žiaurumu. Todėl aš ir netikiu, kad kažkokie nauji žiaurumai gali pakeisti bendrą politikos kryptį.
 
Tad belieka tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos? Viskas dabar priklauso tik nuo jų?
 
– Taip.

Šiauliai
Šiauliai šiemet vėl atsisako fejerverkų: ką apie tai mano šiauliečiai?
Artėjant Naujiesiems metams, miestų dangų vis dažniau nušviečia fejerverkai, o prie pirotechnikos prekybos vietų formuojasi eilės. Siekdami užtikrinti gyventojų saugumą, priešgaisrinės priežiūros pareigūnai suaktyvino patikrinimus pirotechnikos laikymo ir pardavimo vietose. Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybė jau ne vienerius metus atsisako fejerverkų šou – taip išreikšdama solidarumą su Ukraina bei siekiant apsaugoti gyvūnus ir aplinką. Tačiau kiek pinigų fejerverkams skiria patys šiauliečiai?
Laisvalaikis | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
„Pasirodė ožiukai“ – frazė, kuri neretai pasigirsta susidūrus su vaiko prasta nuotaika ir suirzimu. Priežasčių dėl ko vaikas gali stipriai suirzti – gausu. Tai gali būti alkis, fizinis ar emocinis nuovargis, ar užgaidos dėl žaislo. Tad suprasti ir nuraminti vaiką tėvams gali būti iššūkis. Pasak vaiko teisių gynėjos Ievos Lukošaitienės, raktas į sėkmę tokiose situacijose – kantrybė ir supratingumas.
Lietuva | 4 MIN.
0
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Lietuva | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Sirijos valdžia antradienį įvedė komendanto valandą Latakijos uostamiestyje po išpuolių, įvykdytų dieną prieš tai daugiausia alavitų gyvenamuose rajonuose.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Savivaldybės taryba pritarė ugdymo proceso organizavimui visos dienos mokyklos būdu ir nusprendė įsteigti visos dienos mokyklos grupes - po dvi Akmenės gimnazijoje ir Dabikinės Vladimiro Zubovo mokykloje. Nustatyta, kad šis sprendimas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
Aktualijos | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
„Pasirodė ožiukai“ – frazė, kuri neretai pasigirsta susidūrus su vaiko prasta nuotaika ir suirzimu. Priežasčių dėl ko vaikas gali stipriai suirzti – gausu. Tai gali būti alkis, fizinis ar emocinis nuovargis, ar užgaidos dėl žaislo. Tad suprasti ir nuraminti vaiką tėvams gali būti iššūkis. Pasak vaiko teisių gynėjos Ievos Lukošaitienės, raktas į sėkmę tokiose situacijose – kantrybė ir supratingumas.
Lietuva | 4 MIN.
0
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Lietuva | 2 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Sirijos valdžia antradienį įvedė komendanto valandą Latakijos uostamiestyje po išpuolių, įvykdytų dieną prieš tai daugiausia alavitų gyvenamuose rajonuose.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį platformoje „Telegram“ paskelbtoje žinutėje pažėrė įžeidimų ir pagrasino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui neišvengiama mirtimi.
Pasaulis | 3 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Radviliškyje naktį ugniagesiams teko gesinti atvira liepsna degusį individualų gyvenamąjį namą priestatu.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Į policiją kreipėsi nuo sukčių nukentėjusi šiaulietė, kuri nurodė praradusi pinigus, kai paspaudė gautą nuorodą telefone.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Šiandien siaučiantis stiprus ir gūsingas vėjas neaplenkė ir Šiaulių. Pačioje miesto širdyje – Prisikėlimo aikštėje – stovinti kalėdinė eglė galimai pajuto šios gamtos reiškinio jėga. Pasviro jos viršūnė su žvaigždės dekoracija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šiauliuose per šventines dienas į ligoninę dėl gripo kreipėsi daugiau nei šimtas vaikų. Tokią informaciją pateikė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovai.
Sveikata | 2 MIN.
0
Onkologinė liga – tai ne tik medicininė diagnozė, bet ir gilūs emociniai, psichologiniai bei socialiniai išgyvenimai, paliečiantys visą žmogaus gyvenimą. Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, onkologinių ligonių asociacija „Radvilė“ įgyvendino projektą „Širdžių bendrystė: vilties, stiprybės ir artumo kelionė“, skirtą onkologinių pacientų bendruomenės narių sutelktumui, tarpusavio ryšio stiprinimui bei psichologinės sveikatos gerinimui.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
2026 m. sausio 12 d., pirmadienį, Šiauliuose prasidės Sausio 13-osios minėjimo renginiai, skirti Laisvės gynėjų dienos 35-mečiui atminti. 17.30 val. Prisikėlimo aikštėje vyks Laisvės gynėjų dienos renginys, kurio metu bus uždegti atminimo laužai, o 18.00 val. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3) bus aukojamos šv. Mišios už žuvusius laisvės gynėjus. Šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami drauge prisiminti ir pagerbti 1991 m. sausio 13-ąją Lietuvos laisvę gynusius žmones – jų pasiaukojimas tapo mūsų valstybės pamatu.
Kultūra | 5 MIN.
0
Nors iš pirmo žvilgsnio ši „Moterims 45+“ laidos tema tiek netipinė, ilgiau pasvarsčius, ji puikiai atspindi žmogaus gyvenimo ciklą. Nuo gimimo esame lydimi žmonių, dažniausiai tėvų, apsupti jų rūpesčio ir pagalbos. Antroje gyvenimo pusėje, norisi to ar ne, dažnai tos pagalbos ir vėl prireikia. Ir dažnai ši, rūpesčio, atjautos ir empatijos reikalaujanti pareiga gula ant moters pečių.
Sveikata | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Lietuva
Gyvenimas atvedė į Šiaulius
Veidai | 3 MIN.
0
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Horoskopai | 2 MIN.
0
Nesvarbu, ar Naujuosius metus sutiksite būryje draugų, ar jaukiai leisite vakarą šeimoje, ant stalo norėsis šio to ypatingo. Apsunkinti skrandžio po sočių Kalėdų taip pat nesinori, tad žuvis ir jūros gėrybės – vieni populiariausių pasirinkimų Naujųjų metų vaišėms, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Tokie patiekalai ne tik puošia stalą, bet ir pasižymi nepaprastu skoniu. Ir nors krevečių ar tartarų dažniausiai skanaujame restoranuose, šiuos išskirtinio skonio patiekalus greitai bei nebrangiai pasigaminsite namuose.
Virtuvė | 7 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Naujieji metai – puikus metas paleisti tai, kas slegia, ir pasiimti tai, kas stiprina. Žvaigždės kiekvienam Zodiako ženklui siunčia savą pamoką.
Horoskopai | 2 MIN.
0
Gruodžio trisdešimtoji – 364-oji metų diena (antroji 52-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 2 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Nesvarbu, ar Naujuosius metus sutiksite būryje draugų, ar jaukiai leisite vakarą šeimoje, ant stalo norėsis šio to ypatingo. Apsunkinti skrandžio po sočių Kalėdų taip pat nesinori, tad žuvis ir jūros gėrybės – vieni populiariausių pasirinkimų Naujųjų metų vaišėms, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Tokie patiekalai ne tik puošia stalą, bet ir pasižymi nepaprastu skoniu. Ir nors krevečių ar tartarų dažniausiai skanaujame restoranuose, šiuos išskirtinio skonio patiekalus greitai bei nebrangiai pasigaminsite namuose.
Virtuvė | 7 MIN.
0
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0