Vokietijos brigada Lietuvoje: matydami vėluojančius darbus, vokiečiai prabilo apie mįslingą planą B

Vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo polių – Vokietijos Bundesvero brigados dislokavimas Lietuvoje – trečiadienio rytą ėmė eižėti, kai Vokietijos portalas „Business Insider“ paskelbė esą brigados dislokavimas Lietuvoje gali užtrukti dėl vėluojančių infrastruktūros statybos darbų.

Trečiadienio ryte pasirodžiusioje „Business Insider“ publikacijoje rašoma, kad pirmadienį vykusiame Vokietijos Gynybos ministerijos vidiniame pasitarime, Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui buvo pateikti du pasirinkimai. „Arba (dislokuojami – red. past.) vokiečiai persikelia į laikinas gyvenamąsias patalpas ir atsisako mokyklų ir kitų objektų (turinčių aptarnauti atvykstančių karių šeimas – red. past.), kurie dar nėra pastatyti, arba brigada perkeliama daug vėliau nei buvo planuota“, – rašoma portale.

2024 m. gegužę R. Jarmalavičius rodo išvalytą teritoriją prie Rūdninkų, kur bus dislokuota vokiečių brigada. / Scanpix

Remiantis „Business Insider“ informacija, buvo sutarta, kad vokiečių kariams naudingesnis antrasis variantas, o tai reiškia, kad brigada gali būti visiškai parengta darbui tik 2028 m. pabaigoje arba 2029 m. pradžioje – bent metais vėliau nei planuota.

L. Kasčiūnas: atsarginę padangą turėti yra būtina

Remiantis pranešimais, „Business Insider“ teigia, kad Lietuva jau gegužės pabaigoje pateikė neįprastą planą B, jei iš tiesų būtų vėluojama vykdyti grafiką. Pagal šį planą Lietuvos kariai iš kareivinių turėtų persikelti į palapines, kareivines užleidžiant Vokietijos kariams iki tol, kol bus baigti statybos darbai.

Trečiadienį Seime žurnalistams situaciją komentavęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pripažino, kad planas B iš tiesų yra, o to, kad pirminiai dislokavimo planai gali būti koreaguojami, šis nesureikšmina. Vis dėlto, kaip skelbiama Vokietijos žiniasklaidos, kol kas jokie sprendimai nėra priimti.

Laurynas Kasčiūnas / Jonas Balčiūnas/ELTA

„Jeigu yra planas A, strateginė linija, kryptis, tu turi turėti kažkokius atsarginius variantus, kaip atsarginę padangą turite automobilyje. Tai elementarus darbinis procesas. Manau, kad čia šiek tiek audra stiklinėje“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Čia yra elementarus darbinis procesas, kai turi strateginį tikslą – 2027 metų pabaigoje turėti visą kovinę brigadą čia, tu turi turėti ir planą B, čia visiškai normalus dalykas“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, pavyzdžiui, atsarginiuose planuose numatyta, kad jei Lietuvoje jau esantiems vokiečių kariams būtų staigiai reikalinga kokia nors infrastruktūra, kuri dar nėra paruošta, jiems laikinai būtų pasiūlyta jau esanti kita infrastruktūra.

D. Šakalienė: tai – politiniai žaidimai

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė Alfa.lt komentuodama situaciją teigė, kad vertinant tokias Vokietijos žiniasklaidos publikacijas būtina atkreiptį dėmesį į politinę šalies situaciją.

„Reikia suprasti ir kontekstą, kodėl Vokietijos spaudoje atsiranda tokie straipsniai. Artėja rinkimai, Vokietijoje vyksta politinės kovos, o įtampa tarp kairės ir dešinės yra tokia kaip ir Lietuvoje, jeigu ne didesnė. Normalu, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės labiau palaiko dešiniuosius ir pliekia kairiųjų Vyriausybę. Tas pats buvo su gąsdinimu, kad pritrūks karių į Lietuvoje dislokuojamą brigadą – nors, kaip rodo skaičiai, iš tiesų norinčiųjų kone penki į vieną vietą. Todėl tokias dramatiškas antraštes vertėtų priimti su sveiku skepsiu“, – aiškino D. Šakalienė.

Seimo narė Dovilė Šakalienė / Andrius Ufartas/ELTA

Vis dėlto politikė pripažįsta, kad brigados priėmimą kuruojantys Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai turėtų suklusti. Anot D. Šakalienės, Lietuvai pateikti reikalavimai buvo aiškus, o kai kuriuos pasirengimo procesus galima atlikti ir greičiau.

„Vokietija pasakė labai aiškiai – nuolatinis brigados dislokavimas tiesiogiai priklauso nuo infrastruktūros parengimo. Tai ši Vyriausybė žino, ką privalo padaryti. Ar galima kai kuriuos procesus padaryti greičiau, su mažiau biurokratijos? Manau, kad taip.

Suprantama, kad infrastruktūros apimtys tokio dydžio karinio vieneto su aptarnaujančiu personalu ir šeimomis yra didžiulės, sakyčiau, kaip Šilalės miesto pastatymas lygioje vietoje. Ir natūralu, kad planavimas, atsižvelgiant į vokiškus standartus, yra sudėtingas. Čia kaip JAV karinės bazės Vokietijoje – dešimtmečius gyvens kariai su šeimomis. Tai padaryti reikia daug, bet ir greitesnis procesų valdymas, ir kūrybiški sprendimai yra įmanomi“, – situaciją komentavo D. Šakalienė.