Vokiečių opozicija: brigada Lietuvai – neapgręžiama pareiga, kuriai prireiks ne tik valios

Dalis Bundestago opozicijos brigadą Lietuvai vadina neapgręžiamu Berlyno įsipareigojimu, kuriam prireiks ne tik politinės valios, bet ir papildomų lėšų, daugiau karių bei jiems skirtų pajėgumų.

Didžiausia opozicinė partija – konservatyvioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) – ragina dabartinę Vokietijos vyriausybę užtikrinti kariuomenei būtiną finansavimą. Artėjančių parlamento rinkimų apklausų lyderė taip pat pabrėžia, jog įsipareigojimai Lietuvai „yra aukščiau partijų politinių nuostatų“.

Berlynas skaičiuoja, kad brigados dislokavimas Lietuvoje gali kainuoti 11 mlrd. eurų. Ši suma apima tris dalis: milijardas eurų – metinėms veiklos išlaidoms, 4 mlrd. eurų – sunkiajai technikai, ypač tankams, įsigyti ir 6 mlrd. eurų – tolesnėms investicijoms.

Antroje reitingų lentelės vietoje esanti kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sako, kad sprendimas atsitraukti nuo įsipareigojimų „smarkiai pakenktų Vokietijos reputacijai“.

Vis tik ši pabrėžia, jog konfrontacija su Rusija neatitinka Vokietijos interesų, todėl su „galimais priešininkais“ reikia palaikyti „dialogą ir pasitikėjimo stiprinimo priemones“.

Akcentuoja Vokietijos interesus

Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, ją sudarys apie 5 tūkst. karių. Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kelios dešimtys karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą. Kitąmet prie jų prisijungs dar apie 500 karių iš ryšių, logistikos, medicinos dalinių.

Berlynas brigados dislokavimą laiko esmine Zeitenwende (laikų kaitos – liet.) detale. Vis tik, pasak Bundestago gynybos komiteto vicepirmininko Henningo Otte, vien tik politinės valios nepakanka.

„Mums reikia pinigų, įrangos ir personalo šiam ambicingam projektui įgyvendinti. Gynybos ministras ir dabartinė Vokietijos vyriausybė turi tvirtai užtikrinti, kad bus suteiktos reikalingos priemonės brigadai ir visa kita, kas su tuo susiję“, – BNS sakė parlamentaras.

Kancleris Olafas Scholzas žada, jog Vokietija kitąmet pasieks NATO nustatytą 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos reikmėms tikslą. Papildomi pinigai bus nukreipiami į Bundesverui trūkstamos įrangos įsigijimus.

Nepaisant to, radikaliosios AfD atstovas parlamente Rudigeris Lucassenas baiminasi, kad brigados Lietuvoje dislokavimas dar labiau susilpnins šalies kariuomenės pajėgumus.

„Bundesveras ir toliau mažėja dėl sustabdyto šaukimo į kariuomenę įstatymo. Tiekimai Ukrainai menkina ir taip mažą įrangos rezervą. Valdančiajai koalicijai nepavyksta pasiekti proveržio, – BNS kalbėjo politikas. – Taigi, norint visiškai aprūpinti naująją brigadą, personalas ir įranga bus paimti iš viso Bundesvero dalinių. Tai savo ruožtu pablogins mūsų bendrą kovinę parengtį.“

Pasak ryšius su Rusiją atkurti raginančios politinės jėgos atstovo, tinkamas atgrasymas yra prasmingos saugumo politikos dalis, tačiau „jį visada turi lydėti dialogas“.

„Ginklavimosi varžybos, eskalacija ir ilgalaikė konfrontacija su Rusija neatitinka Vokietijos nacionalinių interesų. Šaltasis karas netapo karštas daugiausia dėl tokio atgrasymo ir dialogo derinio“, – tvirtino Bundestago gynybos komiteto narys.

„Vokietijos užsienio politika pirmiausia turi siekti Vokietijos interesų“, – pridūrė jis.

„Derybinis koziris įtampos mažinimo derybose su Rusija“

Bene radikaliausiai brigados atžvilgiu pasisako kraštutinių kairiųjų partijos – „Die Linke“ ir nuo jos atskilusi BSW. Jos taip pat aktyviai kritikuoja Vokietijos paramą Ukrainai, skeptiškai žvelgia ir į dabartinę Europos Sąjungą.

„Partija „Die Linke“ priešinasi „Lietuvos brigadai“ kaip simbolinei politikai. Stengiamės sutelkti dėmesį į ekonomiką ir socialinę padėtį Lietuvoje. Norime padėti jūsų šaliai pakelti gyvenimo lygį. Tai būtų tikras Lietuvos laimėjimas“, – BNS sakė dar vienas Vokietijos parlamento gynybos komiteto narys Dietmaras Bartschas.

Berlynas viliasi, kad Lietuvoje dislokuoti planuojamą brigadą pavyks užpildyti savo noru atvykti pasiryžusiais kariais. Vis tik radikaliosios kairės atstovas tvirtina, kad „karių motyvacija vykti į Lietuvą yra menka“.

„Pagrindinis iššūkis – nepakankama karių ir jų šeimų narių motyvacija nuolat gyventi Lietuvoje. Kitas iššūkis – Vokietijos biurokratija. Neįsivaizduoju, kad Bundesverui pavyks pasiekti visus užsibrėžtus tikslus“, – kalbėjo Bundestago narys.

Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ pernai skelbė, kad atlikus potencialiai tinkamų dalinių apklausą, paaiškėjo, kad tik kas penktas karys norėtų savanoriškai vykti į Lietuvą.

Vis tik Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atkreipia dėmesį, kad jau kitąmet Lietuvoje iš viso bus dislokuota apie 500 brigados karių ir visi jie tą darys savanoriškai.

„Žinoma, tokiuose procesuose gali pasitaikyti abejonių. Jei tai susiję su šeima, prieš apsispręsdamas pagalvosi dukart. Viskas su tuo yra gerai, norime užtikrinti, kad žmonės čia jaustųsi laimingi. Šiuo metu atrodo, kad viskas vyksta gerai“, – praėjusią savaitę sakė B. Pistorius.

Nepaisant Lietuvos ir Vokietijos įsipareigojimų, „Die Linke“ atstovas teigia nemanantis, kad brigados projektas yra neapgręžiamas.

„Neatmetu galimybės, kad šis procesas baigsis chaosu, kurį sukels besaikė biurokratija ir savanorių trūkumas. Galbūt tai netgi galėtų būti panaudota kaip derybinis koziris įtampos mažinimo derybose su Rusija“, – svarstė kairiųjų politikas.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą santykiai tarp Kremliaus ir Vakarų šiuo metu yra žemiausiame taške nuo Šaltojo karo laikų.

„Radikalių jėgų balsai, ne daugiau“

Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia nesureikšminantis dalies Vokietijos politikų pasisakymų prieš brigadą, mat jie greičiausiai neturės reikšmingo balso po kitąmet Vokietijoje vyksiančių rinkimų.

„Nepaisant tam tikrų radikalių jėgų stiprėjimo kairėje ir dešinėje, manau, kad jos neturės jokių rimtų galimybių formuoti nacionalinės valdžios. Centras, pagrindinės didžiosios partijos išlaikys kontrolę. Turi tradiciją Vokietijoje ir didžiosios koalicijos įvairūs variantai“, – BNS sakė ministras.

„Mintys apie tai, kad čia gali būti kažkokie mainai, atsitraukimas dėl susitarimo su Rusija, man čia primena 1939 metus. Manau, kad čia tik radikalių jėgų balsai, ne daugiau“, – pridūrė jis, omenyje turėdamas nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos nepuolimo sutartį – Molotovo ir Ribentropo paktą.

Pasak L. Kasčiūno, brigados proceso negrįžtamumą liudija ir praėjusią savaitę Berlyne pasirašyta tarpvalstybinė sutartis dėl vokiečių karių teisių Lietuvoje.

„Inkaras nuleistas“, – akcentuoja gynybos ministras.

Susitarimu Berlynui leidžiama Lietuvoje steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokesčių išimtys. Lietuva taip pat įsipareigoja sudaryti sąlygas atvykstantiems kariams ir civiliams gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau esant reikalui Vokietijos karinės pajėgos galės „steigti sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos įstaigas“.

Dokumente apibrėžiama brigados karių bei kito personalo atvykimo ir išvykimo tvarka, galimybė patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, galimybė steigti karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas. Dvišalis susitarimas apima įdarbinimo, mokesčių ir jų išimčių, aplinkos apsaugos, muitinės procedūrų, teisėsaugos klausimus, įskaitant galimą sulaikymą ir kalinimą. 

Pagal susitarimą vokiečių brigados karių vaikai Lietuvoje mokysis pagal Vokietijos mokymo ir ugdymo programas vokiečių kalba. Infrastruktūrą mokykloms suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Jos bus atsakingos ir už galimų naujų ugdymo įstaigų vokiečiams statybas.

Dokumentą dar turės ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.