Vladimiro Putino teigimu, NATO ginklavimasis nėra grėsmė Rusijai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad NATO siekis didinti išlaidas gynybai nėra grėsmė jo šaliai.

Po kelių dienų Aljansas turi pritarti planui didinti savo karinius pajėgumus visoje Europoje.

Naktį surengtoje spaudos konferencijoje Rusijos lyderis taip pat sakė, kad jo kariai nesustos Ukrainoje, ir siekė pakenkti ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

NATO kitą savaitę Hagoje rengia labai svarbų viršūnių susitikimą ir turi aptarti išlaidų gynybai didinimą iki 5 proc. BVP. To reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

V. Putinas savo karą prieš Ukrainą vaizdavo kaip dalį platesnio konflikto tarp Rusijos ir JAV vadovaujamos NATO.

„Nelaikome jokio NATO persiginklavimo grėsme Rusijos Federacijai, nes esame apsirūpinantys kalbant apie savo pačių saugumo užtikrinimą“, – sakė V. Putinas televizijos transliuotoje spaudos konferencijoje Sankt Peterburge.

Rusija „nuolat modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas ir gynybinius pajėgumus“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad NATO nėra jokios prasmės leisti daugiau pinigų ginklams.

Nors pripažino, kad didesnės NATO išlaidos sukels tam tikrų „specifinių“ iššūkių Rusijai, jis neteikė jiems reikšmės.

„Atremsime visas iškylančias grėsmes. Dėl to nėra abejonių“, – pareiškė jis.

Kyjivas siekia NATO saugumo garantijų bet kokiame galimame susitarime dėl kovų pabaigos.

Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus.

Susitikimas su V. Zelenskiu?

Maskva nerodo jokio noro nusileisti, o V. Putinas ketvirtadienį sakė, kad Rusija turi strateginį pranašumą mūšio lauke.

„Mūsų kariai žengia į priekį palei visą kontakto liniją. Kasdien, daugiau ar mažiau, bet kasdien jie žengia į priekį. Ir šis puolimas tęsis“, – kalbėjo jis.

V. Putinas taip pat stengėsi pateisinti savo karą prieš Ukrainą, reiškė abejones V. Zelenskio teisėtumu ir nenorėjo pripažinti civilių žūčių per kasdienes Rusijos oro atakas.

V. Putino teigimu, jis yra pasirengęs susitikti su V. Zelenskiu, bet tik galutiniu derybų dėl konflikto užbaigimo etapu.

Rusijos lyderis taip pat teigė, kad V. Zelenskis neturi teisės pasirašyti taikos susitarimo, nes jo penkerių metų mandatas jau yra pasibaigęs. Kyjivas tokius teiginius vadina pagrindo neturinčia propaganda.

„Mums reikia surasti tokį sprendimą, kuris ne tik užbaigtų dabartinį konfliktą, bet ir sukurtų sąlygas, užkertančias kelią panašių situacijų pasikartojimui ilguoju periodu“, – sakė V. Putinas.

„Esu pasirengęs susitikti su visais, įskaitant Zelenskį. Tai ne problema – jei Ukrainos valstybė ypač pasitiki kažkuo dėl derėjimosi, dėl Dievo, tai gali būti ir Zelenskis, – kalbėjo Rusijos lyderis. – Mums nesvarbu, kas derasi, net jei tai dabartinis režimo vadovas.“

Tačiau V. Putinas pridūrė, jog tai galėtų įvykti per „galutinę fazę, kad ne sėdėtume čia ir dalytumėmės be galo, o tai užbaigtume“.

V. Putinas yra atmetęs V. Zelenskio raginimus susitikti akis į akį ir susitarti dėl taikos.

Maskva taip pat atmetė pasiūlymus visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį, ir išdėstė daugybę griežtų reikalavimų taikos susitarimui, pavyzdžiui, pareikalavo, kad Ukraina atsisakytų daugiau teritorijų ir Vakarų karinės paramos.

Be kita ko, V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jei Vokietija nusiųstų Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“, tai visiškai sužlugdytų dvišalius santykius, o Maskvos puolimo eigos nepaveiktų.

Kyjivas Maskvos reikalavimus vadina ultimatumais ir kaltina ją tyčia žlugdant taikos pastangas, kad konfliktas tęstųsi.

Rusija pastaruoju metu intensyvino savo oro atakas prieš Ukrainą. Trečiadienį per rusų smūgius Kyjivui žuvo mažiausiai 28 žmonės, pranešė Ukraina.

Nors esama daugybės įrodymų, kad per rusų atakas žūsta daug civilių ir griaunami daugiabučiai, mokyklos, ligoninės bei kiti civiliniai objektai, V. Putinas ketvirtadienį tvirtino, kad jo pajėgos nesitaiko į civilinius rajonus.

Keliomis valandomis anksčiau naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive matė, kaip gelbėtojai neša žuvusiuosius iš sugriauto daugiabučio.