Vitaminų trūkumas žiemą – kaip natūraliomis priemonėmis stiprinti imunitetą?

Pajutę nuovargio simptomus dažniausiai griebiamės vitaminų pakuotės – noras sustiprinti imunitetą itin aktualus šaltuoju metų laiku. Tuo tarpu vaistininkai sako, kad maisto papildai nėra vienintelis būdas stiprinti imunitetą, o neatsargus jų vartojimas gali būti netgi žalingas, ir pataria išbandyti natūralias priemones.

„Atšalus orams, žmonės vis dažniau dairosi maisto papildų, klausia, kas padėtų sustiprinti imunitetą. Susirūpinimas savo ir artimųjų sveikata tapo itin aktualus pandemijos metu ir iki šiol neslopsta – žmonės vis dar baiminasi net mažiausio peršalimo, vos sunegalavę skuba pirkti ne tik peršalimo simptomus lengvinančių vaistų, bet ir papildų imunitetui stiprinti“, – sako vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Pasak jos, organizmo atsparumą virusų bei bakterijų sukeltoms infekcijoms padeda stiprinti tokie vitaminai, kaip C, A, E, D, taip pat mikroelementai – cinkas, selenas ir varis. Vertingi imunitetui stiprinti ir gamtiniai preparatai: ežiuolė, eleuterokokas, ženšenis.

„Norint stiprinti imunitetą, svarbu nepamiršti, kad gerai savijautai būtina subalansuota mityba – su maistu turime gauti skaidulų, omega-3 riebiųjų rūgščių, baltymų, B grupės vitaminų“, – vardina vaistininkė.

Peršalimui įveikti – vitaminas C

Imunitetą reikėtų stiprinti kasdieniais įpročiais, kurių pagrindas yra fizinis aktyvumas ir sveikesnė mityba. Kasdien rekomenduojama suvartoti bent 400 g daržovių ir 200–300 g vaisių bei uogų. Pasak G. Tautkevičienės, natūralūs vitaminai, esantys daržovėse ir vaisiuose, yra naudingesni nei maisto papildai.

„Jei nėra galimybės vartoti šviežių daržovių bei vaisių, galima rinktis ir šaldytas – jų nauda organizmui praktiškai nesiskiria. Imunitetui stiprinti tinkamos ir apdorotos daržovės, tik reikėtų vengti marinuotų su actu, nes jos neturi daug naudingų savybių. Bet, pavyzdžiui, rauginti kopūstai gerina medžiagų apykaitą ir virškinimą. Taip pat naudingesni nei švieži yra pakaitinti pomidorai bei morkos“, – dalijasi vaistininkė.

Itin svarbus imunitetui yra vitaminas C, kuris gali padėti išvengti įvairių infekcijų. Įrodyta, kad reguliariai vartojamas vitaminas C ne tik sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, bet ir ligos metu vartojamas didesnėmis dozėmis veikia kaip natūralus prieuždegiminis vaistas.

„Vitamino C atsargas galima papildyti vartojant juoduosius serbentus, kivius, citrusinius vaisius, pavyzdžiui, citrinas, apelsinus, greipfrutus, taip pat imbierą ir medų. Verta nepamiršti, kad vitamino C turi ir mums įprasti lietuviški vaisiai ir daržovės – obuoliai, moliūgai, svogūnai, špinatai“, – pataria ji.

Sultys irgi turi vitaminų

Vitamino C galima gauti ir geriant 100 procentų apelsinų sultis – vienas mėgstamiausių ne tik Lietuvos gyventojų, bet ir visame pasaulyje. „Index Mundi“ duomenimis, vien Europos Sąjungoje 2020 m. buvo išgerta daugiau nei 692 mln. litrų apelsinų sulčių – beveik 40 proc. daugiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Apelsinų sultys pasižymi ne tik maloniu skoniu, bet ir naudingomis savybėmis – viena stiklinė šimtaprocentinių apelsinų sulčių patenkina daugiau kaip 50 proc. rekomenduojamo per dieną suvartoti vitamino C kiekio. Išgerti sulčių dažnai yra paprasčiau nei suvalgyti visą joms išspausti reikiamą vaisių kiekį“, – pasakoja sultis gaminančios įmonės vadovas Marius Gudauskas.

Imunitetui naudingos ne tik apelsinų, bet ir obuolių, greipfrutų sultys, kurias taip pat labai mėgsta lietuviai. Vitamino C galima rasti ir burokėlių bei morkų sultyse.

„Natūralios šimtaprocentinės vaisių sultys, kaip ir patys vaisiai, turi įvairių vitaminų ir organizmui naudingų mikroelementų – jose nėra pridėtinio cukraus ar kitų maisto priedų. Jei sultys yra papildytos vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis, tai turi būti nurodyta jų sudėtyje ant pakuotės“, – paaiškina M. Gudauskas.

Pataria nepamiršti fizinio aktyvumo

Imuninei sistemai taip pat svarbus ir vitaminas D, kurio vartojimas padeda sumažinti peršalimo ir gripo riziką.

„Pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulė, kurios šviesos gauname sąlyginai mažai palyginti su šilto klimato šalimis. Nors vitamino D yra gausu jūros produktuose, riebioje žuvyje ir kiaušiniuose, apelsinų sultyse, vis dėlto su maistu įsisaviname tik nedidelę jo dalį, todėl dažniausiai jo rekomenduojama vartoti papildomai“, – sako vaistininkė G. Tautkevičienė.

Atsparumą ligoms didina ir fizinis aktyvumas, gera psichologinė savijauta. Pasak vaistininkės, reikėtų vengti streso ir kasdien tinkamai pailsėti, nes nuolatinė įtampa ir nuovargis gali susilpninti imunitetą.

„Kasdienis pasivaikščiojimas bet kokiu oru stiprina organizmo atsparumą virusams ir turi teigiamos įtakos miego kokybei, o intensyvesnis ėjimas gerina kraujotaką ir širdies veiklą. Be to, kol vaikštoma lauke, galima ir namus išsivėdinti, įleisti šviežio oro į patalpas. Svarbiausia, kad organizmas gautų pakankamai energijos tiek prieš aktyvesnę veiklą, tiek po jos“, – pabrėžia ji.

Jai pritaria ir M. Gudauskas – ruošiantis intensyviai dienai ar aktyvesnei fizinei veiklai į racioną galima įtraukti ir šimtaprocentinių sulčių – gausite ir naudingų maistinių medžiagų, ir energijos.