Visus gąsdinęs Putinas pats pridėjo į kelnes

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patyrė dar neregėtų išbandymų. Formaliai Rusijos gynybos ministerijai nepavaldžios vadinamosios privačios karinės kompanijos „Vagner“ keletą savaičių su konvenciniais rusų kariškiais vykusi gana aštri diskusija šeštadienį išsirutuliojo veik į tikrą maištą ir kelių tūkstančių „Vagner“ samdinių žygį iš pietų miesto Rostovo į sostinę – Maskvą.

Nors sąmyšis Kremliaus koridoriuose tetruko keliolika valandų, to užteko, kad p. Putinas dešimtą valandą ryto paskelbtų griežtą pareiškimą apie kilusį „maištą“, „dūrį peiliu į nugarą“ bei „išdavystę“. O įdienojus prezidentiniu lėktuvu iš Maskvos išvyktų šiaurės kryptimi (apžvalgininkų teigimu, į Valdajaus rezidenciją), sekdamas pirmiau ten išskridusiu ministru pirmininku Michailu Mišustinu. Ramesnėmis kryptimis išskrido ir kai kurie šalies turtuoliai.

Atrodo, kad ilgus metus mačo įvaizdį formavęs Rusijos lyderis, kadaise nebijojęs skraidyti kartu su būriu gervių, strateginiais bombonešiais, nardyti į gelmes, šįsyk rimtai pristūmė į kelnes. Ir didis klausimas, ar margame pasaulyje yra tokių cheminių priemonių, kurios padėtų aną pristumtą turinį išvalyti taip, kad neliktų šlykštaus kvapo, kuris netrukdytų dar ilgus metus geležiniame kumštyje laikyti 140 mln. žmonių valstybę.

P. Putinas akivaizdžiai tapo savo susikurtos hibridinės politikos auka. Net ne įkaitu, o auka. Nes paskutiniais metais esminė jo valdymo formulė buvo ta, kad valdžios veiksmuose būtų kuo mažiau skaidrumo. Arba tam tikri valdiški reikalai išvis būtų slapti. Šantažą ir baimę savo politikos pagrindais pavertęs Putinas savaitgalį pats pavirto baikščiu personažu. O dabar, siekdamas paaiškinti smarkiai išsipūtusių kelnių priežastį, privalo viešai paaiškinti: kas yra toji „Vagner“ karinė grupė, kaip ji atsirado, nors samdinių formuotes draudžia šalies baudžiamieji įstatymai, kodėl ji tokia galinga ir kas yra jos vadovas Jevgenijus Prigožinas.

Apie „Vagner“ pirmosios žinios Rusijos žiniasklaidoje pasirodė dar 2014 m. Buvo skelbiama, kad ji, paremta „laimės karių“ arba tiesiog samdinių verbavimu, pasižymėjo kariniuose veiksmuose Rytų Ukrainoje, kurie vėliau baigėsi poros šios šalies sričių – Donecko ir Luhansko – separatizmu. Tačiau Kremlius ir konkrečiai p. Putinas tąsyk viešai ir kategoriškai neigė ką nors žiną tiek apie samdinius, tiek apie „Vagner“.

Antrasis „Vagner“ apsišvietimo epizodas atsirado vėliau. Rusijai įsikišus į pilietinį konfliktą Sirijoje. Tada Kremlius į Artimuosius Rytus išsiuntė savo aviaciją, laivyną ir kelis tūkstančius kariškių, kurių didesnė dalis buvo „vagnerininkai“. Ten jie pasižymėjo brutalumu ne tik prieš teroristinės „Islamo valstybės“ sukilėlius ir civilius, bet ir patyrė vieną skaudžiausių karinių pralaimėjimų mūšio lauke: 2017 m. „Vagner“ maždaug vieno bataliono pajėgomis ten mėgino nustumti JAV vadovaujamos koalicijos karius iš saugomos naftos perdirbimo gamyklos netoli Dair-Es-Zoro miesto ir skaudžiai gavo „į skudurus“. Nuo JAV artilerijos bei aviacijos žuvo nuo 100 iki 300 samdinių.

„Vagner“ pėdsakai buvo pastebėti ir Afrikoje – Malyje, Sudane, Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR). Įtariama, kad kaip tik CAR „Vagner“ 2018 m. nužudė tris opozicijos veikėjo Michailo Chodorkovskio pasiųstus žurnalistus, kurie ketino nufilmuoti dokumentinį filmą apie „Vagner“ grupę.

Dabar Rusijos politikos žinovai tvirtina, kad „Vagner“ buvo sukurta tam, kad p. Putinas ilgus metus tarptautinėje erdvėje galėtų teigti, esą „mūsų Ukrainoje nėra“. Tiesiogiai ligi 2022 m. „Vagner“ Kremlius nefinansavo. Formaliam jos vadovui – p. Prigožinui – tiesiog buvo sudaromos sąlygos užsiimti viršpelnius užtikrinančiais verslais: mokinių, kariškių maitinimu, prisiliesti prie brangakmenių ir aukso gavybos toje pačioje Afrikoje.

Tiesiogiai į karą Ukrainoje „Vagner“ buvo įtraukta maždaug prieš metus, kai prireikė kamšyti vis didesnes skyles 1 200 km ilgio fronto linijoje. Pasikeitė ir jos veiklos finansavimo principas. Vis dar dėl „Vagner“ maršo pasimetęs Putinas prieš televizijos kameras aiškino, esą per minėtus metus iš šalies biudžeto „Vagner“ poreikiams buvo sumokėta 86 mlrd. Rusijos rublių (daugiau nei 1 mlrd. Eur.). Dar 110 mlrd. – samdinių draudimui ir kompensacijoms (už sužeidimus arba po mirties). O 80 mlrd. rublių Gynybos ministerijai kainavo iš p. Prigožino pirktos maitinimo paslaugos.