Visuotinis naujagimių tyrimas užkerta kelią galimoms ligoms

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriaus gimdykloje gimusiems naujagimiams, kaip ir visiems šalies gimdymo namų mažiesiems pacientams, atliekami sveikatos tyrimai, padedantys kuo anksčiau diagnozuoti galimą sveikatos sutrikimą.

Visuotinį naujagimių klausos ir akių tyrimą, tikrinimą dėl įgimtų širdies ydų, tyrimą dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų, bei kitus gydytojų paskirtus tyrimus atlieka Naujagimių skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos Laima Prabušienė, Loreta Šimkuvienė ir Birutė Gelžinaitė.

Skyriaus koordinatorė gydytoja neonatologė Vaida Aleksandravičienė patikina, kad visuotinio naujagimių tikrinimo metu gali būti nustatoma tam tikrų pakitimų, tačiau diagnozės patikslinimui visada bus reikalingas detalesnis ištyrimas.

Naujiems tyrimams – tie patys kraujo lašai

Šiuo metu naujagimiai tiriami dėl keturių įgimtų medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotirozės, galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos. Nuo kitų metų pradžios sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu naujagimiai bus nemokamai tiriami dar dėl 8 medžiagų apykaitos ligų. Šis tyrimas yra kompensuojamas PSDF lėšomis, tačiau tėveliams pageidaujant iš tų pačių kraujo lašelių gali būti atlikti mokami genetiniai tyrimai dar dėl 30 retų, sveikatai labai pavojingų ligų.

Genetinis tyrimas dėl medžiagų apykaitos ligų atliekamas 3–5-ą parą po gimimo. Svarbu, kad nuo pirmojo naujagimio pamaitinimo jau būtų praėję bent 48 val. Bendrosios praktikos slaugytoja, laikydamasi griežtų ir tikslių metodikų, kraują paima iš naujagimio kulno.

Slaugytoja Loreta Šimkuvienė rodo specialią kraujo tyrimo kortelę, ant kurios lašinami kraujo lašeliai. Krauju persunkta tyrimo kortelė išdžiovinama ir išsiunčiama į Medicininės genetikos centro laboratoriją. Laboratorijoje atliekami tyrimai, kurių dėka nustatomi pakitimai dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų. Sutrikti, pasak slaugytojos, gali daug kas: angliavandenių, amino rūgščių, organinių rūgščių, lipidų, vitaminų, purinų ir kitų medžiagų apykaita. Medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltų ligų dažnis svyruoja nuo 1 iš 600 naujagimių iki 1 iš 2000 naujagimių.

Vienų ligų, sukeltų medžiagų apykaitos sutrikimų, simptomai pasireiškia tuoj po gimimo, kitų išryškėja tik po kelių mėnesių ar net metų. Todėl, pasak slaugytojos L. Šimkuvienės, labai svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau, taip anksčiau pradedamas gydymas, o tuo pačiu ir pagerinama vaikučio bei visos šeimos gyvenimo kokybė.

Taip pat naujagimiams gali būti atliekami ir kiti gydytojo neonatologo paskirti kraujo tyrimai. Visiems naujagimiams, gavus tėvų sutikimą, atliekama hemoraginės ligos profilaktika bei vakcinacija dviem skiepais. Skiepijimas nuo hepatito B atliekamas pirmą parą po gimimo, o iki išvykimo į namus atliekama ir BCG vakcina.

Klausos sutrikimas – reta diagnozė

Kiekvienam Moters ir vaiko klinikose gimusiam naujagimiui atliekamas ir klausos įvertinimas. Klausa yra vienas pirmiausiai išsivystančių jutimo organų. Vaikutis, dar būdamas mamos įsčiose, pradeda reaguoti į garsus. Tačiau dėl įvairių priežasčių 1–3 iš 1000 vos gimusių vaikų nustatoma klausos sutrikimų. Naujagimių klausos įvertinimui atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Klausos sutrikimus anksti įtarti ir nustatyti yra be galo svarbu – mat gera klausa lemia puikią vaiko bendrąją ir kalbos raidą bei gerą socialinę integraciją. Pasak slaugytojos L. Prabušienės, tokiems mažiesiems mūsų pacientams atliekamas minėtas OAE tyrimas – tai diagnostiškai jautrus ir specifiškas klausos funkcijos įvertinimo metodas. Šį tyrimo metodą galima taikyti jau nuo pat pirmų dienų po gimimo – geriausia 2–3 gyvenimo dieną.

Atliekant šį tyrimą gali dalyvauti ir tėveliai. Tyrimas visai neskausmingas ir nepavojingas, dažniausiai atliekamas vaikučiui miegant arba kai jis yra ramybės būsenos. Tyrimo metu į naujagimio klausos landą įdedamas nedidelis daviklis, skleidžiantis garsinius spragtukus. Garsui pasiekus sensorines klausos ląsteles, pastarosios ima reaguoti. Šią ląstelių reakciją fiksuoja diagnostiškai itin jautrus mikrofonas, o gauti duomenys leidžia pastebėti galimus klausos sutrikimus.

Slaugytojos, atliekančios šį tyrimą, pastebi, kad daugumos naujagimių klausa yra normali, 1–3 vaikai iš 1000 gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Pasak L. Prabušienės, OAE tyrimas skirtas tam, kad kuo anksčiau padėtų identifikuoti tuos naujagimius, kurie gali turėti įgimtą klausos sutrikimą. Gavus neigiamą tyrimo rezultatą, atliekamas pakartotinis tyrimas. Jeigu ir tada gaunamas neigiamas tyrimo atsakymas, naujagimis nukreipiamas gydytojo otolarinolaringologo – surdologo konsultacijai į tretinio lygio gydymo įstaigą.

Tą reikėtų padaryti iki 3 mėnesių amžiaus. Pasak slaugytojos L. Prabušienės, labai svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Jei neprigirdinčio naujagimio gydymas vėluoja, sutrinka vaiko kalbos vystymasis ir bendroji raida.

„Jei klausa susilpnėjusi, vaikutis neieško garso šaltinio ir rečiau judina galvytę, gali vėluoti psichomotorinė raida, tad kūdikis vėliau versis, sėsis, stosis. Nereaguodamas į tėvelių kalbinimą kūdikis prasčiau adaptuosis ir aplinkoje, sutriks emocinis vystymasis, socialinis bendravimas“, – pasakoja L. Prabušienė ir patikina, kad būtina aptikti klausos sutrikimą kuo greičiau ir suteikti kūdikiui kvalifikuotą pagalbą bei kuo anksčiau gauti reikiamą informaciją.

Patikra dėl akių ir širdies ligų

Jei tėveliai nėra užpildę atsisakymo formos, kiekvienam išnešiotam naujagimiui atliekama patikra dėl kritinių širdies ydų. Tai yra grupė įgimtų širdies ydų, kurios pirmomis gyvenimo dienomis nepasireiškia jokiais požymiais, tačiau vėliau naujagimio būklė gali staiga labai pablogėti. Patikra atliekama neinvaziniu fotometriniu įsotinimo deguonimi matavimo per odą ir širdies susitraukimo dažnio registravimo metodu, vadinamu pulsoksimetrija.

Pasak bendrosios praktikos slaugytojos Birutės Gelžinaitės, šis tyrimo metodas yra paprastas, neskausmingas ir greitas bei tikslus. Tyrimą reikia atlikti tik vyresniems nei vienos paros išnešiotiems naujagimiams. Tyrimo metu maži davikliai dedami ant naujagimio dešinės rankos ir dešinės pėdutės. Prietaise dega signalinė lemputė, o ekrane stebima kreivė, kuri ir parodo deguonies kiekį audiniuose. Jei jis normalus, tai ir naujagimis neturės širdies patologijos.

Tuo atveju, jei naujagimio audinių įsotinimas deguonimi nepakankamas, gali būti ne tik įgimta širdies patologija, bet ir kvėpavimo problemos ar įgimta infekcija. Šiuo atveju naujagimių gydytojas neonatologas pakartotinai įvertins būklę, prireikus – skirs specialisto vaikų kardiologo konsultaciją ar kitus tyrimus.

Labai svarbus ir kiekvienam naujagimiui atliekamas akių dugno raudonojo reflekso tyrimas. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti įgimtas optinių terpių drumstis ar kitas akių ligas, trukdančias normaliai vystytis regos sistemai. Tyrimas atliekamas tik didesniems nei 35 gestacijos savaičių naujagimiams. Bendrosios praktikos slaugytojos šį tyrimą atlieka tiesioginio vaizdo oftalmoskopu. B. Gelžinaitė sako, kad naujagimis tiriamas užtemdytoje patalpoje. Kai tyrimo rezultatas teigiamas, regėjimo problemų nėra ir tolimesnis naujagimio ištyrimas nereikalingas. Tačiau, jei nustatoma pakitimų, pavyzdžiui skirtinga refleksų spalva, matomos drumstys, refleksų spalva gelsva arba balkšva, reikalinga vaikų oftalmologo konsultacija ir, žinoma, detalesnis ištyrimas.